Mokslininkai kuria nanotechnologinį filtrą  (3)

Nors vanduo ir degalai nesimaišo, vis dėlto šiuos skysčius atskirti nėra paprasta – panašiai kaip paskutiniajame raunde susikibusius boksininkus. Visai neseniai Mičigano technologijos universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė filtrą, kuris gali abi medžiagas atskirti greitai ir švariai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Joko Kino Japo (Yoke Khin Yap) ir Jaroslavo Drelicho (Jaroslaw Drelich) sukonstruotas filtras yra sudarytas iš plono nerūdijančio plieno tinklelio, kuris yra padengtas maždaug 10 mikronų dydžio nanovamzdeliais. „Jis pasižymi superkorine struktūra, kuri atstumia vandenį, – pasakoja fizikos profesorius J. K. Japas. – Tačiau nesipriešina organinėms medžiagoms, pavyzdžiui, degalams“.

Mokslininkai išbandė filtrą su vandens ir benzino mišiniu: benzinas pratekėjo, o vandens buvo sulaikyta 80 procentų. Pasak profesoriaus, nėra taip, kad su šiuo įrenginiu būtų galima išvalyti visą Golfo srovę. Sukurtasis įrenginys yra maždaug kelių centimetrų dydžio. Be to, vandens lašai gali užkimšti tarpus tarp nanovamzdelių, taip apsunkindami filtravimo procedūrą. „Patraukliausias šio reikalo bruožas yra paprastumas, – teigia jis. – Veikimas yra pagrįstas gravitacija“.

Medžiagų mokslo ir inžinerijos profesorius J. Drelichas yra įsitikinęs, jog šis filtras gali būti naudingas ne tik laboratorijoje. „Tai buvo tik pirmieji mūsų bandymai, – pasakoja jis. – Mes galėtume elektros srove jį pašildyti, taip sumažindami degalų klampą ir kartu išgarindami vandenį. Taip pat galėtume sukurti vakuumą, kuris ištrauktų degalus per filtrą į kitą pusę. Geri inžineriniai sprendimai pašalintų užkimšimo problemą“. Tokia technologija galėtų padėti surinkti degalų likučius iš laivų išleidžiamų teršalų arba netgi išvalyti degalus automobilio variklyje.

„Mūsų sukurtasis mechanizmas yra visiškai naujas, nes jis paremtas nanotechnologijomis, todėl kartu pasižymi konkurencingumu“, – prideda J. Drelichas. Mokslininkų darbas išspausdintas žurnale „Carbon“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius
(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)