Kas nutiktų – jei pro mūsų kūną prasiskverbtų mažytė juodoji skylė? ()
Teoriškai kosminė erdvė užpildyta mažytėmis juodosiomis skylėmis, kurių dydis prilygsta atomui, bet kurių masė prilygsta asteroido. Ir šios juodosios skylės gali skristi kiaurai per Žemę.

© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei paimsime bendrą juodųjų skylių idėją, tada, jei paklausite astronomija besidominčio žmogaus, ar juodoji skylė gali jas nužudyti, greičiausiai atsakymas bus „taip“.
Tačiau šiuo atveju žmonės juodąsias skyles įsivaizduoja kaip neįtikėtinai didžiulius objektus erdvėje, turinčius labai didelę masę ir dydį.
Tuo pačiu metu mokslininkai mano, kad teoriškai Visata yra užpildyta begale mažyčių pirmapradžių juodųjų skylių (primordial black hole), kurios yra maždaug atomo dydžio arba šiek tiek didesnės, tačiau jų masė prilygsta asteroido masei.
Naujo tyrimo, paskelbto išankstinių spausdinių serveryje arXiv, autoriai išsiaiškino, kas nutiktų, jei tokia juodoji skylė prasiskverbtų per žmogaus kūną. Manoma, kad šie mažyčiai objektai gali skristi kiaurai per Žemę, o tai reiškia, kad jie gali atsitrenkti į mus, rašo „ScienceAlert“.
Pirmapradės juodosios skylės – kas jos?
|
Manoma, kad mažytės pirmapradės juodosios skylės galėjo susiformuoti pačioje Visatos istorijos pradžioje, kai žvaigždžių dar nebuvo.
Astronomai niekada nerado pirmapradžių juodųjų skylių, ir manoma, kad objektai, kurių masė mažesnė nei 1012 kg, jau seniai išgaravo dėl Hokingo spinduliuotės. Tačiau pirmapradės juodosios skylės vis tiek turi egzistuoti Visatoje ir nuolat judėti erdvėje, skriedamos pro įvairius objektus.
Kai kurie mokslininkai mano, kad būtent pirmapradės juodosios skylės sudaro nematomą tamsiąją materiją (medžiagą), kuri laiko visas galaktikas kartu ir atlieka svarbų vaidmenį jų vystymuisi. Jei taip yra, tada tokių juodųjų skylių masė yra nuo 1013 kg iki 1019 kg. Tai yra, jų masė yra panaši į asteroidų masę, nors visa tai sutelkta į labai mažą dydį.
Mokslininkai sutelkė savo dėmesį į pirmapradžių juodųjų skylių masių diapazoną, kad išsiaiškintų, kokį poveikį jos gali turėti žmogui, jei atsitrenktų į jo kūną. Tai darydami mokslininkai atsižvelgė į du juodųjų skylių padarinius: potvynio jėgas (tidal forces) ir smūgines bangas (shock waves).
Tęsinys kitame puslapyje:
Kas nutiktų žmogui, jei į jį atsitrenktų mažytė juodoji skylė?
Potvynių jėgos atsiranda kai vienas objektas yra arti kito didelės masės objekto. Tai reiškia, kad artėjant prie juodosios skylės gravitacinis poveikis skiriasi. Pasak mokslininkų, nors pirmapradė juodoji skylė gali turėti asteroido masę, jos dydis neviršija mikrometro arba 0,001 mm. Tai reiškia, kad juodosios skylės potvynio jėgos apims labai mažą plotą.
Tyrimo autoriai teigia, kad jei pirmapradė juodoji skylė prasiskverbtų per žmogaus kūną ar galūnes, tai tik lokaliai pažeistų kūną. Tai reiškia, kad žmogus nemirtų. Greičiausiai toks juodosios skylės praėjimas per žmogaus kūną jaustųsi kaip adatos dūris.
Tačiau pirmapradės juodosios skylės prasiskverbimas pro žmogaus galvą būtų lemtingas. Juodosios skylės potvynių jėgos suplėšytų smegenų ląsteles. Tačiau mokslininkai teigia, kad tai gali atsitikti tik tada, kai juodosios skylės masė yra bent 1019 kg.
Tačiau tai dar ne viskas, nes juodosios skylės smūginės bangos gali būti mirtinos.. Tokia smūginė banga gali pažeisti visas kūno ląsteles.
Remdamiesi tuo, mokslininkai teigia, kad mažytė pirmapradė juodoji skylė gali nužudyti žmogų.
Yra gerų ir naujienų. Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad atsižvelgiant į Visatos dydį, net ir į tai, kad gali būti daug mažyčių juodųjų skylių, tikimybė susidurti su ja vis tiek yra labai maža. Mokslininkai mano, kad tikimybė, kad bet kokia pirmapradė juodoji skylė prasiskverbs pro žmogaus kūną, yra mažesnė nei viena iš 10 trilijonų.