„Retas ir didžiulis.“ Archeologai džiūgauja. Ką aptiko Pompėjoje ()
Šios paslaptingos apeigos atkartojo tą senovinį Dioniso ir laukinių gyvūnų ryšį.
© Pompėjų archeologijos parko nuotr. (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologai Pompėjuose aptiko didžiulį, itin retą piešinį ant sienos, vaizduojantį senovinį paslaptingą kultą, kurio centre – įšventinama moteris. Apie radinį trečiadienį pranešė Pompėjų archeologijos parkas, atskleidęs naujai atkastus Tijaus namus.
Beveik natūralaus dydžio freska tęsiasi per tris sienas palei didelę pokylių salę. Ryškiai raudoname fone daugybė menadžių – vyno dievo Dioniso pasekėjų moterų – figūrų, kurios vaizduojamos kaip medžiotojos, rankose laikančios kalavijus, o ant pečių – paskerstas ožkas. Freskoje taip pat vaizduojami jauni satyrai, grojantys fleita ir aukojantys vyną.
Freskos centre – senas satyras su jauna moterimi, kuri netrukus bus įšventinta į paslaptingą Dioniso kultą. Šis senovinis kultas, kurio ištakos siekia bent jau V a. pr. m. e., vadinamas „misterija“ – nes įšventinimas ir praktika buvo laikomi paslaptyje nuo pašalinių. Tačiau ši freska ekspertams suteikė naują užuominą apie tai, kas vykdavo apeigų metu: romėnų įšventintieji galėjo medžioti, kaip prieš tai medžiojo graikų įšventintieji. Freska leidžia manyti, kad šios paslaptingos apeigos atkartojo tą senovinį Dioniso ir laukinių gyvūnų ryšį.
|
Nors dėl slaptumo daugelis Dioniso kulto aspektų išnyko, istorinės žinios rodo, kad jo metu buvo gausiai vartojamas vynas ir kitos svaiginančios medžiagos – pavyzdžiui, opiumas – pasekėjams siekiant pasiekti transo būseną. Dionisas taip pat buvo žinomas kaip atgimęs dievas ir buvo siejamas su prisikėlimu – kuris galėjo būti pažadėtas tiems, kurie buvo įšventinti į kultą.
Vienintelis kitas didelės freskos, vaizduojančios Dioniso apeigas, pavyzdys buvo aptiktas 1909 m. Pompėjų priemiestyje esančiame name, žinomame kaip Misterijų vila. Šiose freskose taip pat vaizduojami satyrai, menadės ir moteris, įšventinama į kultą ruošiantis santuokai – tačiau jose nėra medžioklės vaizdų.
Tačiau abu Dioniso temos freskų pavyzdžiai atskleidžia „laukinę, nesutramdomą moterų pusę“, teigia Pompėjų archeologijos parko direktorius Gabrielis Zuchtriegelis. Tai tokia moteris, kuri „išsilaisvina iš vyriškos tvarkos, kad galėtų laisvai šokti, medžioti ir valgyti žalią mėsą kalnuose ir miškuose“, sako jis.
Dioniso misterijų freskos, esančios tiek Misterijų viloje, tiek naujai atrastuose Tijaus namuose, datuojamos I a. pr. m. e. viduriu – t. y. jau buvo daugiau nei šimtmečio senumo, kai 79 m. mūsų eros metais išsiveržė Vezuvijus, išsaugojęs paveikslus du tūkstantmečius. Pasak G. Zuchtriegelo, piešiniai taip pat byloja apie didėjančią religinę krizę – nes 186 m. pr. m. e. Italijoje buvo uždraustos Dioniso šventės, kaip dalis kovos su slaptais ritualais priemonių.
„Mūsų demonstruojamas atradimas yra istorinis“, – teigia Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli. Ši freska „yra išskirtinis istorinis dokumentas ir kartu su Misterijų vilos freska yra vienintelė tokia, kokia yra, todėl Pompėjai yra nepaprastas liudijimas apie klasikinio Viduržemio jūros regiono gyvenimo aspektą, apie kurį beveik nieko nežinoma“.
Tijaus (Thiasus) namas, pavadintas pagal žodį, kuriuo buvo pavadinta Dioniso garbintojų grupė, dabar eksponuojamas kaip dalis ekskursijos po Pompėjuose vykstančius kasinėjimus, rašo „Live Science“.
