Manė, kad yra visiškai tylūs. Mokslininkai klydo. „Kai yra liečiamas. Skleidžia aštrius spragsėjimo garsus“ ()
Rykliai neturėtų skleisti garsų, tačiau tai vis kartojosi, sako mokslininkė.
© GEORGE DESIPRIS (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/selective-photo-of-gray-shark-726478/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mustelus lenticulatus rūšies ryklys, kai yra liečiamas, skleidžia aštrius spragsėjimo garsus. Tai pirmas toks mokslininkų atradimas. Iki šiol buvo manoma, kad rykliai, kaip gyvūnų grupė, yra visiškai tylūs, rašo portalas newscientist.com.
Carolin Nieder, dabar dirbanti Vudsholo okeoanografijos institute Masačusetse (JAV) ir Oklando universitete Naujojoje Zelandijoje, atlikdama doktorantūros tyrimus, tyrinėjo ryklių klausą. Atlikdama eksperimentus su rykliais, ji pastebėjo, kad vienos rūšies ryklys, vadinamas naujazelandiniu kiauniarykliu (Mustelus lenticulatus), skleidžia metalinius spragsėjimo garsus.
„Aš į tai nekreipiau dėmesio, nes rykliai neturėtų skleisti garsų, – sakė C.Nieder. – Tačiau tai vis kartojosi.“
Gebėjimas sąmoningai skleisti garsus būdingas sausumos stuburiniams, kaip rodo pasaulis, pilnas paukščių čiulbėjimo ir žinduolių riaumojimo. Tačiau po vandeniu daugelis žuvų skleidžia garsus draskydamos daiktus arba vibruodamos raumenimis, o 2022 m. tyrėjai pranešė, kad kai kurios rajos – artimos ryklių giminaitės – spragsi, kai jas sutrikdo narai. Kol kas jokie ryklių garsai nebuvo oficialiai aprašyti.
|
Siekdami patvirtinti, kad ryklys yra triukšmingas, C.Nieder ir jos kolegos į laboratoriją atvežė 10 jaunų ryklių, sugautų vandenyse prie Naujosios Zelandijos Šiaurės salos. Ten jie buvo patalpinti į talpyklas su jautriais garso įrašymo prietaisais. Komanda švelniai lietė ryklius ir nustatė, kad visi jie, reaguodami į tai, skleidė spragtelėjimo garsą. Atrodo, kad tai yra pirmieji žinomi ryklių skleidžiami garsai, nesusiję su kitais veiksmais, pavyzdžiui, maitinimusi ar atsitrenkimu į ką nors.
Tyrėjų manymu, rykliai gali skleisti garsus spragsėdami žandikauliais. Panašiai kaip ir spragsinčios rajos, šios rūšies ryklio dantys yra plokšti, todėl gali sukelti aštrų garsą.
Tolesni tyrimai gali patvirtinti spragsėjimo šaltinį ir tai, ar jis turi tam tikrą funkciją. C.Nieder atkreipia dėmesį į tai, kad naujazelandinis kiauniaryklis yra mažas ryklys ir potencialus didesnių gyvūnų grobis, todėl gali būti, kad spragsėjimas atlieka gynybos funkciją, kai gyvūnui kandama ar jis būna sugriebiamas.
„Gali būti, kad tai šiek tiek dezorientuoja plėšrūną“, – sakė ji, pridurdama, kad taip pat gali būti, jog spragsėjimas pasitelkiamas medžioklėje, pavyzdžiui, išgąsdina arba sutrikdo ryklių grobį: vėžiagyvius. „Tai iki šiol nepastebėta, bet labai svarbi ryklių biologijos sritis“, – teigė Aaronas Rice'as iš Kornelio universiteto Niujorke, kuris tyrime nedalyvavo.
Jei garsų skleidimas yra plačiai paplitęs tarp ryklių, jų skleidžiami garsai gali būti naudingi tiriant dažnai sparčiai mažėjančias jų populiacijas, pastebėjo A.Rice'as.
Jų skleidžiamus garsus galite išgirsti čia.
Jis sakė, kad yra daugybė garso duomenų, užfiksuotų atliekant žuvų ir banginių tyrimus, tarp kurių taip pat galėjo būti užfiksuoti ryklių garsai.
Juos būtų galima panaudoti nustatant, ar rykliai buvo toje vietovėje, ir tai būtų dar viena priemonė stebėti nykstančius plėšrūnus.
„[Šis atradimas] yra išties naujas fundamentaliosios biologijos atradimas, – teigė A.Rice'as, pabrėždamas faktą, kad apie vandenyną dar daug ko nežinome.
