Įvyko ilgiausias Mėnulio užtemimas per pastaruosius 11 metų (9)
Per metus gali įvykti iki trijų Mėnulio užtemimų, tačiau šis, įvykęs praėjusį trečiadienį – ilgiausiai trukęs per pastaruosius vienuolika metų. Žemės palydovo diskas visiškai užtemdytas buvo apie šimtą minučių. Beje, šis Žemės palydovas šiuo metu skrieja arčiausiai planetos per 19 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie šį užtemimą, kelios dienos iki "įvykio", rašė visa pagrindinė spauda, tame tarpe ir portalas technologijos.lt. Tad naujienas sekantys astronomijos mėgėjai galėjo pasižvalgyti į retą dangaus reiškinį.
Kaip ir planuota, trečiadienį Mėnulis užtemo Europoje, Azijoje, Afrikoje, Australijoje ir Pietų Amerikoje. Užtemimas nebuvo matomas tik Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje Mėnulis jau tekėjo iš dalies užtemęs, tačiau Vilniuje ir kitur jį stebėti trukdė debesys. Užtemimas baigėsi 1 val. 3 min. Žemės šešėlis ėmė slinkti ant Mėnulio 17 val. 24 min. Grinvičo (Lietuvoje - 20 val. 24 min.) laiku ir dengė jį iki 23 val. (ketvirtadienio 2 val.). Tačiau visiškas užtemimas, kai Mėnulio diskas labiausiai užtemdomas, truko 100 minučių - jis buvo ilgiausias nuo 2000 metų liepos.
Kadangi pats Mėnulis nešvyti, o tik atspindi Saulės šviesą, jis patamsėja. Tačiau iki galo nepranyksta – dalis Saulės spindulių, aplenkdami Žemę, lūžta jos atmosferoje ir nudažo Mėnulį rausva, vario ar kraujo raudonumo spalvomis. Nors Saulės šviesoje yra visos spektro spalvos, pro dujas ir dulkes Žemės atmosferoje prasiskverbti ir Mėnulį pasiekti gali tik raudonieji spinduliai. Jei atmosfera būna palyginti švari, prasiskverbia daugiau spindulių ir Mėnulis tampa gelsvas arba pilkšvas, tačiau dažniausiai tikimasi raudonos spalvos ir todėl visiško užtemimo Mėnulis dažnai vadinamas „kraujo raudonumo“ arba „kruvinuoju“ Mėnuliu. Anksčiau toks įspūdingas vaizdas buvo laikomas svarbiu dangaus ženklu. 331 metais prieš Kristų, artėjant Gaugamelų mūšiui, kuriame kovėsi Aleksandro Makedoniečio ir persų imperatorius Darijaus Trečiojo kariuomenės, pakilęs „kruvinas“ Mėnulis to meto astronomams reiškė, jog priešų kraują lies ir nugalės Aleksandras, nors ir turėjo pastebimai mažesnę kariuomenę. Kaip rodo tolesni įvykiai, Aleksandras laimėjo kovą ir manoma, kad palanki astronomų prognozė suteikė jo armijai naujo pasitikėjimo savo jėgomis (taip pat svarstoma, jog persų pusės astronomai buvo papirkti, kad užtemimą irgi paskelbtų Darijaus pralaimėjimo ženklu ir šitaip pakirstų persų karių moralę). Su mėnulio užtemimais yra sutapę ir daugiau svarbių įvykių, tačiau dabar suprantama, jog įspūdingus vaizdus danguje lemia periodiškai pasikartojanti dangaus kūnų tarpusavio padėtis. Šiemet Lietuvoje laukiamas ir antro Mėnulio užtemimo – taip pat visiško. Jis vyks gruodžio 10 dieną, maždaug nuo 16 iki 17 val. Šiais metais Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, taip pat stebėtas ypač ryškus mėnulis – paskutinį kartą toks jis buvo prieš 18 metų.