Mokslininkai sužavėti. „Vorų šuoliai stipresni nei naikintuvų apkrovos“ ()
Sidnėjaus Makvorio universiteto tyrėjų komanda detaliai išnagrinėjo šių unikalių vorų judesių mechaniką.
© Jurgen Otto (CC BY-SA 2.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Maratus_volans#/media/File:MalePeacockSpider.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vos kelių milimetrų dydžio, tačiau su galia, kuri priverčia stebėtis: australiškasis povinis voras (Maratus splendens) demonstruoja šuolio techniką, kurią sunkiai pakartotų net moderniausi naikintuvai.
Jo pakilimo metu fiksuojama iki 13 kartų didesnė nei gravitacinė jėga apkrova – tokios nepatiria net profesionalūs lakūnai.
Sidnėjaus Makvorio universiteto tyrėjų komanda detaliai išnagrinėjo šių unikalių vorų judesių mechaniką.
Vienas įdomiausių atradimų – šie gyviai šoka ne pasitelkdami raumenis, kaip daugelis kitų organizmų, o naudodami spaudimą. Jie neturi kojų tiesiamųjų raumenų, todėl pasikliauja savo vidiniais skysčiais.
|
Prieš atlikdami šuolį, vorai suspaudžia krūtinės raumenis ir perstumia hemolimfą į kojų galus. Hemolimfa sukuria stiprų vidinį slėgį, kuris kaip katapulta iššauna gyvūną į viršų. Vos atleidus įtampą, kojos šauna tarsi spyruoklės.
Analizuodami 22 individų – 10 patinų ir 12 patelių – judesius, mokslininkai pastebėjo reikšmingų skirtumų tarp lyčių. Patinai šoka trumpesniais, bet aštresniais judesiais, o patelės – sklandžiau.
Vis dėlto pagrindinį impulsą sukuria trečia ir ketvirta kojų poros.
Šuolio eiga itin grakšti: voras pakelia priekines kojas į priekį, tada nuo žemės pirmiausia atsiplėšia ketvirtoji pora, ir galiausiai trečioji suteikia galingą šuolį.
Tokia biomechanika sužavėjo mokslininkus, kurie jau dabar svarsto, kaip ją būtų galima pritaikyti šokinėjantiems mikro-robotams.
