Rado „priešistorinį šveicarišką peiliuką“ ()
Daugiau nei prieš penkis tūkstantmečius akmens amžiaus žmonės Vidurio Europoje savo akmeniniams įrankiams jau gamino medines rankenas.
© Badeno-Viurtembergo muziejaus nuotr. (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai – pfinų kultūros titnaginis įrankis su medine rankena, pritvirtinta pasitelkus beržo degutą. Įrankis kilęs iš Öhningeno pietų Vokietijoje, jis pagamintas 3800–3500 m. pr. m. e.
Šis titnaginis įrankis iš neolitinės archeologinės vietovės pietų Vokietijoje suteikia retą galimybę pamatyti, kaip iš tikrųjų buvo gaminami priešistoriniai peiliai: su medine rankena, dėl kurios juos buvo lengviau suimti ir nesusižeisti.
Įrankis, eksponuojamas Badeno-Viurtembergo valstybiniame archeologijos muziejuje, buvo rastas Vokietijos ir Šveicarijos pasienyje esančioje Öhningeno savivaldybėje, vadinamoje Wangen-Hinterhorn. Vos 7,3 cm ilgio įrankis šiek tiek primena nedidelį priešistorinį šveicarišką peiliuką. Aštriabriauniai titnaginiai ašmenys prie medinės rankenos pritvirtinta beržo degutu, o medienoje išgręžta skylė – greičiausiai tam, kad įrankį būtų galima pakabinti.
|
Šis peilis rastas su pfinų kultūra siejamoje gyvenvietėje. Neolito laikotarpiu (4300–3500 m. pr. m. e.) ši kultūra buvo paplitusi nuo pietų Bavarijos iki šiaurės Šveicarijos ir yra gerai žinoma namų, pastatytų ant polių pelkėtoje žemėje ežerų, upių ir pelkių pakraščiuose.
Iki šiol šešiose šalyse aptikta beveik 1 000 Alpių polių gyvenviečių, 2011 m. jos buvo įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą. Kadangi daugelis šių archeologinių vietovių yra pelkėse, jose susidarė geros sąlygos išlikti organinėms medžiagoms, kurios paprastai suyra – pavyzdžiui, medienai.
Pirmą kartą priešistorinę Vangeno-Hinterhorno gyvenvietę ir jos polių gyvenvietes 1856 m. seklumoje prie Bodeno ežero aptiko ūkininkas – tačiau išsamūs archeologų kasinėjimai vyko tik XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose.
Pfinų kultūros žmonės Bodeno ežero apylinkėse apsigyveno apie 3900 m. pr. m. e. Jie statėsi būstus ant polių iš vietinių medžių, buvo prijaukinę gyvulius ir augino javus. Tačiau jie nebūtinai ten gyveno nuolat – archeologai nustatė, kad per tūkstantmetį čia būta įvairių gyventojų bangų. Šlapioje aplinkoje išlikę artefaktai leidžia manyti, kad pfinų kultūros žmonės diegė naujoves ir eksperimentavo su tekstile, taip pat pradėjo gaminti varinius daiktus.
Archeologai rado dar keletą medžio ir titnago įrankių pavyzdžių, datuojamų pfinų kultūra. Tarp jų – 3000–2400 m. pr. m. e. datuojamas titnaginis durklas su medine rankena ir XX a. penktajame dešimtmetyje rastas titnaginis peilis, kurio deguto, įtvirtinusio akmeninį įrankį medinėje rankenoje, paviršiuje matyti grūdų atspaudai. Nors tokie atspaudai rodo, kad šie unikalūs daiktai galėjo būti naudojami maistui apdoroti, daugiau apie jų paskirtį žinoma nedaug, rašo „Live Science“.
.jpeg)
