„Pamatėme dalykų, kurių niekada nesitikėjome išvysti. Kultiniai plėšrūnai visiškai išnyko“ ()
Daugelį metų Pietų Afrikoje esanti Ruonių sala buvo įtraukta į jūrinės gyvūnijos mylėtojų, kurie tikėjosi pamatyti kvapą gniaužiančią didžiųjų baltųjų ryklių, iššokančių iš vandenyno persekioti ruonių, jėgą.
© Hermanus Backpackers (CC BY 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Great_white_shark_south_africa.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau, kaip rašo „National Geographic“, didieji baltieji rykliai beveik išnyko, o jų nebuvimas sukrėtė visą jūrų ekosistemą.
Kas vyksta?
Naujas tyrimas, atliktas remiantis daugiau nei 20 metų kauptais duomenimis ir paskelbtas žurnale „Frontiers in Marine Science“, atskleidė, kaip smarkiai pasikeitė ekosistema aplink Pietų Afrikos Respublikos Ruonių salą nuo tada, kai pradėjo nykti didieji baltieji rykliai. Nykimas prasidėjo apie 2010 m., o iki 2018 m. kultiniai plėšrūnai visiškai išnyko iš regiono.
|
„Pamatėme dalykų, kurių niekada nesitikėjome išvysti“, – sakė jūrų ekologas, vienas iš tyrimo autorių Neilas Hammerschlagas.
Pasak tyrėjų, po to sekė netikėtų pokyčių kaskada. Be didžiųjų baltųjų ryklių, į teritoriją plūstelėjo Notorynchus cepedianus rykliai, kurie paprastai slepiasi netoliese esančiuose rudadumblių gausiuose vandenyse, ir pasirodo būriais, kuriuose kartais jų būna net 15. Ruoniai, anksčiau buvę atsargūs ir vangūs, ėmė drąsiai plaukti būriais.
Šie pokyčiai reiškė ne tik keistą naują elgesį. Jie signalizavo apie dramatišką mitybos grandinės persitvarkymą, kurio tyrėjai nesitikėjo išvysti tiesiogiai.
Kodėl tai kelia nerimą?
Didieji baltieji rykliai atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant vandenyno pusiausvyrą. Būdami pagrindiniai plėšrūnai, jie kontroliuoja kitų rūšių populiacijas, šalindami sergančius ir silpnus, taip palaikydami sveiką mitybos grandinę. Kai jie išnyksta, atsiranda pasekmės.
Šiuo atveju padaugėjo ruonių ir Notorynchus cepedianus ryklių, tačiau jų pačių grobio – ančiuvinių žuvų, Trachurus capensis stauridžių ir kitų mažesnių ryklių – populiacija sumažėjo.
Šis domino efektas rodo tai, ką mokslininkai vadina „trofine kaskada“ – kai didžiausio plėšrūno netekimas sukelia dramatiškus pokyčius visuose mitybos grandinės lygmenyse.
Nors tiksli ryklių nykimo priežastis nėra visiškai aiški, tačiau pirštu rodoma tiek į žmogaus, tiek į gamtos keliamas grėsmes. Gali būti, kad juos medžioja banginiai žudikai, tačiau prie nykimo prisideda ir paplūdimiuose įrengiami tinklai nuo ryklių, kuriuose kasmet žūsta iki 30 didžiųjų baltųjų ryklių.
N. Hammerschlagas sako, kad laikas iš naujo apsvarstyti, kaip apsaugoti žmones ir plėšrūnus. Vienas iš svarbiausių pokyčių? Nutraukti pasenusias tinklų programas ir imtis ryklių nepražudančių paplūdimių saugos priemonių, pavyzdžiui, ryklių stebėtojų ir elektroninių atgrasymo priemonių.
„Mes negalime sustabdyti orkų. Tačiau galime atsisakyti tinklų“, – sakė N. Hammerschlagas. O tai, anot jo, gali padėti atkurti pusiausvyrą trapiame povandeniniame pasaulyje.
Parengta pagal „The Cool Down“.
