Netikėta galinga jėga. „Perstūmė žemynus ir įkaitino Islandiją“ ()
Stebinantys nauji atradimai.
© Sparkle Motion, CC BY 2.0 | https://www.flickr.com/photos/54125007@N08/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nauji Kolorado universiteto (JAV) geofizikų modeliai rodo, kad ledynų tirpimas prieš 12 000 metų galėjo laikinai paspartinti Šiaurės Amerikos plokštės judėjimą ir sustiprinti Islandijos vulkanizmą. Tai yra įrodymas, kad ledas turi įtakos ne tik klimatui, bet ir tektonikai.
Paskutiniojo ledynmečio pabaigoje Žemė ne tik atšilo ir pakilo jūros lygis, bet ir galėjo laikinai patiti paspartėjusį žemynų judėjimą.
Kolorado universiteto geofizikų komanda atkūrė prieš 26 000 metų susiformavusio ledo kepurės istoriją. Ji dengė beveik visą dabartinę Kanadą. Modeliai rodo, kad tirpstant ledui Šiaurės Amerikos plokštės slydimo greitis padidėjo net 25 procentais, o greitis Vidurio Atlanto kalnagūbryje – riboje tarp Amerikos ir Eurazijos plokščių – padidėjo apie 40 procentų.
|
Autoriai Žemę lygina su porolono čiužiniu: nuėmus svorį, paviršius pamažu grįžta į pradinę formą. Ištirpus kelių kilometrų storio ledynui, masė iš sausumos persikėlė į vandenynus, sukeldama ne tik vertikalų plutos atšokimą, bet ir jos horizontalų poslinkį. Prieš 6 000–12 000 metų plokščių plitimas vandenyno vidurio kalnagūbryje žymiai sustiprėjo, o tai galėjo palengvinti magmos patekimą iš po Žemės mantijos.
Šalia Grenlandijos esančioje Islandijoje, kurioje vis dar didelis ledo sluoksnis, ledynmečio pabaigoje geologiniuose įrašuose užfiksuotas padidėjęs išsiveržimų laikotarpis. Mokslininkai teigia, kad greitesnis plokščių judėjimas galėjo leisti lengviau išspausti magmą ir taip paskatinti vulkaninį aktyvumą. Nors dabartinis Grenlandijos ledo lydymosi tempas neprilygsta tuometiniam, šio proceso suaktyvėjimas ateityje gali vėl paveikti Islandijos ugnikalnius.
Apskaičiuota, kad vidutinis jūros lygio kilimas ledynmečio pabaigoje buvo apie 1 cm per metus. Dabartinis kursas yra maždaug perpus mažesnis, tačiau jis didėja. Profesorius Shijie Zhong pabrėžia, kad žemynų judėjimas visada buvo pirmiausia aiškinamas milijonus metų trunkančia konvekcija mantijoje.
„Atradimas rodo, kad pokyčiai paviršiuje, pavyzdžiui, ledo sluoksnio išnykimas, gali sukelti išmatuojamą tektonikos pagreitį vos kelių tūkstančių metų mastu“, – aiškina mokslininkas.
Rekonstrukcijos rodo, kad Hadsono įlanka Kanadoje vis dar kyla maždaug centimetru per metus. Rezultatai rodo, kad tirpstantis ledas turi įtakos ne tik klimatui ir jūros lygiui, bet ir geologiniams procesams, vykstantiems giliai po litosfera. Jei tirpimas Grenlandijoje ir toliau spartės, per ateinančius šimtmečius Islandijos ugnikalniai gali palaipsniui atgimti.
.png)
