„Šalto Marso modelius galima atmesti.“ Kadaise Marse turėjo būti ir lietaus ()
Praeityje Marse tikrai buvo skysto vandens. Tačiau jauna Saulė buvo blausesnė už šiandieninę, tad net ir Žemei turėjo būti sunku išlaikyti pakankamai aukštą paviršiaus temperatūrą. Marsas nuo Saulės toliau ir yra mažesnis, tad atmosfera greičiausiai net ir senovėje buvo retesnė – ar tikrai ten temperatūra galėjo pakilti virš nulio?
© Zelch Csaba (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/planet-in-cosmos-20337601/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastaruoju metu populiarėja alternatyvus modelis, pagal kurį Marsą dengė ledynai, o šiandien matomus upių slėnius išgraužė nuo slėgio tirpstantis ledas jų apačioje. Bet, pasirodo, toks scenarijus negali paaiškinti matomų slėnių savybių.
Tyrėjai pasitelkė skaitmeninius modelius, kuriais įvertino, kaip formuotųsi upių slėniai abiem – šilto drėgno ir šalto sauso – senovės Marso klimato scenarijais. Pasirodė, kad pagrindinis skirtumas – slėnių pradžios aukštis.
|
Sausajame modelyje visi slėniai pradeda formuotis vienodame aukštyje, nes jis priklauso nuo sąlygų, kuriomis ledas gali ištirpti. Drėgnajame modelyje slėniai formuojasi ten, kur kaupiasi lietaus vanduo, o tai gali nutikti įvairiame aukštyje.
Išnagrinėję netoli vienas kito esančių realių Marso slėnių nuotraukas, mokslininkai nustatė, kad jie prasideda skirtingame aukštyje – vadinasi juos turėjo sukurti tekantis lietaus vanduo. Nors šis atradimas nepaaiškina, kaip Marse galėjo susidaryti tinkamos sąlygos lietui, jis parodo, kad tokios sąlygos turėjo egzistuoti. Vadinasi, sauso šalto Marso modelius galima atmesti ir toliau koncentruotis į bandymus paaiškinti, kaip Raudonoji planeta galėjo pakankamai sušilti.
Tyrimo rezultatai publikuojami „JGR Planets“.
