Negali patikėti savo akimis. 2024-aisiais vandenynai pašėlo! (Video) ()
Tirpstantys ledynai ir šylantys vandenynai jau daugelį metų kelia jūros lygį, tačiau tai, kas įvyko 2024 m., nustebino net NASA mokslininkus. Palydoviniai duomenys parodė dramatišką padidėjimą, kurio negalima paaiškinti vien visuotiniu atšilimu. Taigi, kas vyksta su vandenynais?
© Pxhere (atvira licencija) | https://pxhere.com/en/photo/754392
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA pranešama žinia kelia nerimą, bet nestebina: 2024 m. pasaulio vandenynų lygis pakilo labiau nei prognozavo ankstesni modeliai. „Sentinel-6“ palydovai ir jų pirmtakai nuolat matuoja jūros lygį nuo 1993 m. ir niekada nebuvo užfiksavę tokio dramatiško kilimo per vienerius metus.
Padidėjimas buvo 0,59 cm, o ne prognozuoti 0,43 cm. Skirtumas gali atrodyti nedidelis, tačiau pasauliniu mastu tai reiškia milijonus tonų vandens, išstumto sausumos atžvilgiu.
Iš pirmo žvilgsnio priežastis atrodo akivaizdi: dėl visuotinio atšilimo tirpsta ledynai, kurie papildo vandenynus vandeniu. Bėgant metams, šis procesas lėmė maždaug du trečdalius stebimo jūros lygio kilimo. Tačiau 2024 m. proporcijos pasikeitė. Vanduo iš ledynų toliau tekėjo į vandenynus – ir vis didėjančiu greičiu – tačiau tai nebebuvo pagrindinis praėjusių metų padidėjimo veiksnys.
|
Remiantis NASA analize, pagrindinis veiksnys buvo šiluminis plėtimasis – reiškinys, kai vanduo didina savo tūrį jam kaistant. Praėjusiais metais jis buvo atsakingas už net du trečdalius jūros lygio kilimo. Kodėl tai taip svarbu? Nes 2024-ieji buvo šilčiausi metai matavimų istorijoje. Ir vandenynai, kuriuose sukaupta daugiau nei 90 % perteklinės šilumos energijos iš atmosferos, tapo rekordiškai karšti.
Anksčiau buvo manoma, kad šis poveikis didės palaipsniui. Realybė pasirodė esanti greitesnė nei tikėtasi. „Kiekvieni metai yra šiek tiek skirtingi, bet vienas dalykas yra tikras – jūros lygis vis dar kyla ir kyla vis sparčiau“, – teigė NASA okeanografas Josh Willis.
Paprastai vandenynai yra kaip sluoksniuotas tortas – šiltas, lengvesnis vanduo kyla arti paviršiaus, o vėsesnis, tankesnis vanduo nusėda giliau. Tai vadinama terminiu stratifikavimu. Dėl šios struktūros šilumai sunku prasiskverbti į vandenyną ir stabilizuojama jo struktūra. Tačiau klimato kaita sutrikdo šią tvarką.
Didesnė energijos koncentracija atmosferoje reiškia daugiau audrų ir stipresnį vėją. Dėl to vandens sluoksniai maišosi intensyviau ir šiluma greičiau perduodama į gelmes. Poveikis? Vandenynas šyla greičiau ir giliau nei anksčiau – ir dėl to jis dar labiau plečiasi.
Kai kurie vandenynų regionai šyla 2-3 kartus greičiau nei pasaulinis vidurkis. Tokiose vietose kyla jūrų karščio bangos, kurios pražudo milijardus jūros organizmų ir sunaikina vietos žuvininkystę. Be to, yra ir sausumos poveikis – kylančios jūros užtvindo upių slėnius, tokius kaip Gangos delta, sūriu vandeniu. Kartu su mažėjančiu ledyninio vandens tiekimu upėms tai reiškia viena: vis mažiau gėlo geriamojo vandens.
Jei niekas nepasikeis, milijonai žmonių gali būti priversti palikti savo namus – ne dėl karo ar bado, o dėl sūraus vandens iš čiaupo.
