„Lobis žemėje gulėjo paslėptas ne ilgiau kaip šimtą metų.“ Gali būti susijęs su Antruoju pasauliniu karu ()
Du keliautojai Čekijoje aptiko aukso lobį, kurio vertė – daugiau nei 300 000 eurų. Manoma, kad jį galėjo paslėpti žmonės, bėgę nuo persekiojimo Antrojo pasaulinio karo metais.
© Rytų Bohemijos muziejaus Hradec Kralove nuotr. (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Auksinių monetų, apyrankių ir portsigarų kolekcija sveria apie 6,8 kg ir buvo rasta dviejose dėžėse akmenų krūvoje, esančioje miške ant Zvičinos kalno, Krakonošo kalnų papėdėje netoli Lenkijos sienos.
Pirmojoje dėžėje rastos 598 monetos apima platų istorinį laikotarpį – nuo 1808 m. iki 1915 m., įskaitant Prancūzijos, Belgijos, Osmanų imperijos, Rusijos ir buvusios Austrijos-Vengrijos valiutą. Kelios Austrijos-Vengrijos monetos taip pat buvo pažymėtos ženklais, sukurtais 1921 m. jas perleidus buvusios Jugoslavijos Serbijos arba Bosnijos ir Hercegovinos teritorijose.
„Lobis žemėje gulėjo paslėptas ne ilgiau kaip šimtą metų. Tačiau šiuo konkrečiu atveju 1915 m. nėra lemiami nustatant, kada lobis buvo paslėptas“, – teigia Rytų Bohemijos muziejaus Hradec Kralove monetų specialistas Vojtěchas Brádle, kuris dabar tvarko lobį. – Taip yra dėl to, kad kelios monetos turi miniatiūrinius ženklus (vadinamuosius kontramarkus), kurie galėjo būti pridėti po Pirmojo pasaulinio karo.“
|
Už metro nuo monetų dėžutės buvo rasta ir kita metalinė dėžutė. Joje buvo 10 apyrankių, 16 portsigarų, maišelis iš plono vielos tinklo, grandinėlė, šukos ir kompaktinė pudrinė. Visi šie daiktai pagaminti iš geltono metalo, galbūt aukso lydinio.
Ekspertai dar nenustatė tikslios objektų datos ar kilmės, tačiau naujausias ant monetos esantis kontramarkas datuojamas 1921 m. Tai ir radinio vieta netoli buvusios sienos tarp Čekijos ir Vokietijos gyvenviečių gali reikšti, kad monetos buvo paslėptos 1938 m., nuo nacistinės Vokietijos persekiojimo bėgančių žmonių. (Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš 118 000 regiono žydų gyventojų buvo likę tik 14 000, kiti išvyko arba buvo deportuoti į Terezino getą ar Aušvicą).
Tačiau monetos galėjo būti paslėptos ir po karo. 1945 m. iš Čekijos buvo ištremta daugiau kaip 3 mln. vokiečių – už menamą jų dalyvavimą nacių karo nusikaltimuose.
„Galimų priežasčių, dėl kurių jos greičiausiai buvo užkastos, sąrašas gana aiškus. Tai buvo karo pradžia, čekų ir žydų gyventojų deportacija, po to vokiečių deportacija po karo, taigi yra kelios galimybės, – „Radio Prague International“ sakė Rytų Bohemijos muziejaus Hradec Kralove archeologijos skyriaus vadovas Miroslavas Novákas. – Taip pat buvo pinigų reforma, kuri taip pat galėjo būti priežastis.“
„Akivaizdu, kad tai nebuvo susiję su nominalia monetų verte – ar jos buvo vertos 5, 10, ar 100 kronų. Ne apie tai, ką už monetas buvo galima nusipirkti – ne tai buvo svarbu, – pridūrė jis. – Tai buvo sąmoningai slepiama, nes tai buvo taurusis metalas“.
Siekdamas išsiaiškinti paslapties esmę, muziejus tiria, ar ant lobyje rastų daiktų nėra kitų ženklų, o taip pat ieško archyvuose įrodymų, pagal kuriuos būtų galima atsekti buvusius savininkus, rašo „Live Science“.
