„NASA skelbia tikslią pasaulio pabaigos datą“ ()
Kai kurie šių skaičiavimų elementai stebėtinai atitiko XXI amžiaus realijas.
© NASA/GSFC/Reto Stöckli, Nazmi El Saleous, and Marit Jentoft-Nilsen (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Earth_from_Space.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA ir Toho universiteto ekspertai, pasitelkę šiuolaikinius kompiuterinius modeliavimus, nustatė galimą visiško gyvybės išnykimo datą, pabrėždami, kad kol kas mums nėra jokios tiesioginės grėsmės. Tyrėjai teigia, kad tai yra mažai tikėtinas scenarijus. Aptariami metai yra... 1 000 002 021.
Moksliniais tikslais sukurtas superkompiuteris išanalizavo įvairius Žemės ateities scenarijus, prognozuodamas galimus metus, kai visa gyvybė gali išnykti. Nors tai skamba dramatiškai, mokslininkai mus tikina, kad nurodyta data yra labai tolima.
NASA ir Toho universiteto specialistų komanda siekė išsiaiškinti, ar mūsų planeta vis dar galės palaikyti gyvybę maždaug po milijardo metų. Superkompiuteris nustatė, kad 1 000 002 021 metai yra momentas, kai sąlygos nebebus palankios jokiems organizmams. Šis skaičius yra gana didelis. Tai tas pats, kas iš dabartinės datos – 2025-ųjų – atimti 4 metus ir pridėti... milijardą metų.
|
Tuo pačiu metu buvo nustatyta, kad intensyvesnė saulės spinduliuotė laikui bėgant taps lemiama. Ekspertai pabrėžė, kad mūsų žvaigždės energija ir toliau didės, o tai galiausiai prives prie ribos, už kurios gyvybė nebebus įmanoma, peržengimo.
Kitos 2021 m. Kazumi Ozaki ir Christopherio T. Reinhardo atliktos analizės rodė artėjantį deguonies deficitą atmosferoje. Jų išvadose teigiama, kad didelis atmosferos prisotinimas deguonimi nėra nuolatinis ir gali būti nepakankamas biosferos išlikimui užtikrinti labai tolimoje ateityje.
Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad tokios išvados turi svarbių pasekmių tyrimams, susijusiems su objektais už mūsų Saulės sistemos ribų, kurie yra panašūs į Žemę. Pasak autorių, tai gali palengvinti efektyvesnes potencialios gyvybės paieškas kosmose, ypač planetose, kuriose sąlygos panašios į mūsų.
Kompiuterinių modelių pagrindu sugalvoti aspektai nėra naujiena. Dar 1973 metais buvo bandoma sukurti formulę, kuri numatytų pasaulinę katastrofą, panaudojant sprendimą, kurį Romos klubui suprogramavo kompiuterių mokslo pionierius Jay Forresteris. Mašina analizavo demografinius ir ekologinius duomenis, kad nustatytų potencialią žmonijos ateitį.
Šios grupės prognozėse buvo daroma prielaida, kad iki 2040 m. šiuolaikinės civilizacijos pamatai pradės griūti, o iki 2050 m. pasaulis gali nustoti egzistuoti dabartine forma. Kai kurie šių skaičiavimų elementai stebėtinai atitiko XXI amžiaus realijas: modelis rimtą krizę numatė apie 2020 m., ir būtent tada prasidėjo koronaviruso pandemija.
