Naujas atradimas perrašo Visatos istoriją. Pirmosios šviesos nebuvo, tad ką mes matome? (1)
Po Didžiojo sprogimo likęs kosminis mikrobangų foninis spinduliavimas yra vienas iš pagrindinių įrodymų, kad Visata gimė iš sprogimo įvykio prieš 13,8 milijardo metų. Naujas atradimas meta iššūkį standartiniam kosmologiniam modeliui ir mokslininkai mano, kad Visatos istoriją gali tekti perrašyti.
© Needpix (atvira licencija) | https://www.needpix.com/photo/download/232672/big-bang-explosion-pop-fireball-fire-brand-end-time-destruction-force-of-nature
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nuclear Physics B“, rašo „Newsweek“.
Pirmoji Visatos šviesa
Maždaug 380 000 metų po Didžiojo sprogimo Visata išsiplėtė ir atvėso tiek, kad protonai ir elektronai galėjo susijungti ir sudaryti vandenilio atomus. Dėl to Visata tapo skaidri, o šviesos dalelės, arba fotonai, galėjo laisvai judėti. Kaip tik tada kosminė mikrobangų foninė spinduliuotė pasklido po kosmosą – pirmoji šviesa, foninės spinduliuotės pavidalu, egzistavo jau beveik 14 milijardų metų.
Kosminė foninė mikrobangų spinduliuotė nėra susijusi su jokiomis žvaigždėmis ar galaktikomis ir turi nevienalytę struktūrą. Tačiau tai leido suprasti Visatos gimimą ir padėjo suformuoti standartinį kosmologinį modelį, apibūdinantį kosmoso evoliuciją.
Naujas tyrimas parodė, kad kosminės mikrobangų foninės spinduliuotės stiprumas galėjo būti pervertintas, todėl kyla abejonių dėl standartinio kosmologinio modelio pagrįstumo. Pasak mokslininkų, skaičiavimai rodo, kad galbūt kosminės mikrobangų foninės spinduliuotės iš viso nėra.
Ką parodė ankstyvosios Visatos stebėjimai?
|
Anksčiau astronomai ankstyvojoje Visatoje atrado pilnai susiformavusias galaktikas, kurių egzistavimas prieštarauja kosmologiniams modeliams. Šios galaktikos, remiantis modeliais, negalėjo tapti tokios masyvios per gana trumpą laiką. Naujo tyrimo duomenimis, panašios galaktikos galėtų paaiškinti kai kuriuos dalykus, kuriuos astronomai mato kaip kosminę foninę mikrobangų spinduliuotę. Astronomai tyrinėjo pirmąsias Visatoje esančias galaktikas, kurios yra elipsės formos, ir rekonstravo jų šviesio evoliuciją.
Pasak mokslininkų, šios galaktikos formavosi sparčiai, žvaigždžių formavimosi greičiu itin greitai, kai buvo sukurta daugybė masyvių žvaigždžių. Tuo pačiu metu tyrimas rodo, kad elipsinės galaktikos sunaudojo didžiulį kiekį dujų, kad suformuotų šimtus milijardų žvaigždžių, tačiau šis procesas truko tik kelis šimtus milijonų metų, o tai yra gana trumpas laikotarpis pagal kosminius standartus.
Mokslininkai teigia, kad pirmosios masyvios galaktikos buvo daug ryškesnės dėl labai ryškių žvaigždžių buvimo. Dabartinį jų šviesį daugiausia lemia senovinės mažos ryškios žvaigždės, nes didelės masyvios žvaigždės jau išnyko. Astronomai nustatė, kad jų formavimosi piko metu elipsinės galaktikos turėjo būti 10 000 kartų ryškesnės nei jų šiuolaikinės atitikmenys.
Išmatuodami, koks atstumas šiandien skiria elipsines galaktikas, ir atsižvelgdami į Visatos plėtimosi greitį, astronomai sugebėjo nustatyti, kada susiformavo pirmosios elipsinės galaktikos.
Tęsinys kitame puslapyje:
Mokslininkai padarė išvadą, kad šviesa, kurią žvaigždės skleidė visose šiose galaktikose, vis dar egzistuoja kaip foninė spinduliuotė ir iš esmės yra daugiau ar mažiau tokia pati kaip kosminė mikrobangų foninė spinduliuotė.
Tyrimo autoriai mano, kad mažiausiai 1 % kosminės mikrobangų foninės spinduliuotės gaunama iš žvaigždžių, formuojančių elipsines galaktikas. Kadangi kosminės mikrobangų foninės spinduliuotės svyravimai tesiekia vieną tūkstantąją procento dalį, tai reiškia, kad kosminės mikrobangų foninės spinduliuotės fizikos supratimas yra visiškai klaidingas, teigia astronomai.
Visatos istorija turės būti perrašyta
Ankstesni tyrimai parodė, kad kosminė foninė mikrobangų spinduliuotė šiek tiek kinta, o tai buvo interpretuota kaip įrodymas, kad dujos po Didžiojo sprogimo nebuvo tolygiai paskirstytos erdvėje. Naujas tyrimas kvestionuoja šią interpretaciją.
Astronomai mano, kad galbūt visą kosminę foninę mikrobangų spinduliuotę sukūrė senovės žvaigždės, o tai yra standartinio kosmologinio modelio problema ir, kaip teigia mokslininkai, gali tekti perrašyti visą Visatos istoriją.
Didžiojo sprogimo teorija
Pagal šią teoriją, maždaug prieš 13,8 milijardo metų Visata buvo singuliarumo būsenoje, tai yra, neįtikėtinai tankus ir labai karštas taškas. Tada įvyko Didysis sprogimas, Visata pradėjo vėsti ir prasidėjo spartus erdvės plėtimasis. Kosmoso plėtimasis tęsiasi ir šiandien, ir dabar manoma, kad dėl paslaptingos tamsiosios materijos jis spartėja.
Atsižvelgdami į naują atradimą, mokslininkai teigia, kad dabar neturime aiškių įrodymų, patvirtinančių karštojo Didžiojo sprogimo teoriją. Tyrimo autoriai teigia, kad šis atradimas reiškia, jog dabar turime persvarstyti viską, ką žinome apie gravitaciją ir Visatos evoliuciją, taip pat kaip atsirado galaktikos.
.jpg)
