Į Marsą vos per 45 d. Revoliucinis projektas įgauna pagreitį (1)
XXI amžiuje žmonija norėtų žengti ant Marso paviršiaus. Zondai, orbitiniai moduliai, nusileidimo moduliai, marsaeigiai ir net dronai tyrinėja Raudonosios planetos paviršių jau pusę amžiaus. Tačiau mums vis dar trūksta bent vieno žmogaus, kuris pagaliau pasiektų Marsą. Tačiau problema ta, kad Marsas yra toli, o kelionė į vieną pusę naudojant įprastinius variklius truktų 6–8 mėnesius. Kol mokslininkai nesukurs naujos varymo sistemos, kuri gerokai sutrumpins kelionės į Marsą laiką, pilotuojamos misijos vykdymo tikimybė bus maža.
© AdisResic (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/spaceship-science-fiction-space-8678481/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau visi požymiai rodo, kad pažangi branduolinė varomoji jėga netrukus gali sukelti revoliuciją kosmoso tyrinėjimuose. Naujausi pranešimai rodo, kad branduolinė elektrinė jėgainė (NEP) teoriškai galėtų sutrumpinti kelionės laiką iš Žemės į Marsą nuo septynių mėnesių iki vos 45 dienų. Jei pasisektų, tai būtų proveržis, atveriantis kelią greitesnėms ir lankstesnėms pilotuojamoms misijoms į tolimus Saulės sistemos regionus.
Pagrindinis šios rinkos žaidėjas yra „Space Nuclear Power Corporation“, dar žinoma kaip „SpaceNukes“. Būtent ji buvo atrinkta įgyvendinti Mičigano universiteto vadovaujamą SPAR (kosminės energijos ir varymo sistemos vikrumui, reagavimui ir atsparumui) tyrimų programą. Viso projekto tikslas – sukurti naujos kartos varymo sistemą, kuri būtų naudojama tiek civilinėse, tiek karinėse misijose.
|
„SpaceNukes“ kuriamas branduolinis variklis naudoja branduolinį reaktorių elektrai gaminti, kuri vėliau varytų efektyvų elektros variklį. Bendrovė teigia, kad tokia sistema galėtų būti 5–25 kartus efektyvesnė nei bet kuri įprasta cheminė pavara.
Tai reiškia, kad erdvėlaiviai, aprūpinti tokio tipo pavara, ne tik galės greičiau judėti kosmose, bet ir neprivalės laikytis griežtai suplanuotos skrydžio trajektorijos, skrydžio metu atlikdami ribotą manevrų skaičių. Tokioje kelionėje degalų netrūks. Tokiu būdu astronautai turėtų erdvėlaivį, kuris kelionės iš Žemės į Marsą metu galėtų dinamiškai keisti kursą, greitėti ir lėtėti pagal poreikį.
Tačiau svarbiausia, kad šiuo metu nekalbame tik apie tolimą viziją. 2018 m. bendrovė sėkmingai išbandė KRUSTY (angl. Kilopower Reactor Using Stirling Technology), naudojantį Stirlingo technologiją, pademonstruodama mažo, modulinio branduolinio reaktoriaus, skirto ilgalaikėms kosminėms misijoms, galimybes.
„SpaceNukes“ dabar daugiausia dėmesio skirs antros kartos šio įrenginio kūrimui, naudodama geresnes medžiagas ir efektyvesnę aušinimo sistemą. Kad ir kaip žiūrėtumėte, „SpaceNukes“ teigia esanti vienintelė bendrovė per pastaruosius 50 metų, sėkmingai suprojektavusi, pagaminusi ir išbandžiusi naujo tipo branduolinį reaktorių.
Taip pat verta paminėti dar vieną įmonę: „Ad Astra Rocket Company“. Bendrovė jau keletą metų kuria VASIMR (kintamo specifinio impulso magnetoplazmos raketos) variklį. Šis variklis būtų varomas branduolinio reaktoriaus ir teoriškai galėtų pasiekti beveik 198 000 km/val. greitį.
2024 m. dvi bendrovės – „SpaceNukes“ ir „Ad Astra“ – paskelbė apie oficialią partnerystę, sujungdamos pastangas sukurti perspektyvią, greitaeigę varymo sistemą ateities erdvėlaiviams. Jei jų projektas bus sėkmingas, žmonių kelionės į Raudonąją planetą gali nustoti būti svajone ir tapti realiu planu. Vis dėlto verta prisiminti, kad kai erdvėlaivis su žmonėmis laive nusileis ant Marso paviršiaus, prasidės tikra sunkioji misijos dalis, tačiau tai jau visai kitas klausimas.
