Apie galimybę patobulinti ar pakeisti žmogaus kūno dalis bioniniais implantais kalbama jau ne vieną dešimtmetį. Ausies implantai ir širdies stimuliatoriai įprastu dalyku tapo jau senokai. Tačiau austrų kompanija „Bionic Reconstructions“ pirmoji kuria technologiją, kai amputuotas rankas atstos įtaisai, tiesiogiai valdomi smegenų impulsų, rašo dw-world.de.
Vieną tokių įtaisų nešioja Patrickas Mayrhoferis. Prieš trejus metus elektra traumavo jo rankas. Oskarui Aszmannui ir jo vadovaujamam chirurgų kolektyvui pavyko išsaugoti dešinės nelaimėlio rankos funkcionalumą, tačiau gydytojams net po 9 operacijų nepavyko išsaugoti kairiosios – šioji liko nejautri.
„Otto Bock Healthcare“ sukurtą bioninį pakaitalą O. Aszmannas 23-ejų P. Mayhhoferiui implantavo prieš metus. Bendrovės sukurta ranka, pavadinimu „Mikelandželo“ („Michelangelo“), pagaminta iš metalinio rėmo, chromu padengtų sąnarių ir balto plastiko pirštų.
„Ranka su kūnu sujungta per movą, kurioje esantys elektrodai kontaktuoja tiesiogiai su oda“, – aiškino „Otto Bock Healthcare“ specialistas Janosas Kalmaras.
Ši bioninė ranka nuo įprastinių protezų skiriasi būtent šiais elektrodais, kurie smegenų siunčiamus neuroimpulsus registruoja odoje. Net jei ranka nejautri ir nevaldoma, smegenys vis dar gali neuronais siųsti elektromagnetinius impulsus į rankos raumenis, o šių impulsų silpni „aidai“ pasiekia ir rankos odą.
Pamatęs, kaip veikia mechaninė ranka, P. Mayrhoferis sutiko tapti vienu iš pirmųjų žmonių, kurie ją išbandys. Tačiau visų pirma jam teko įtikinti šeimą, kad neveiksnios kairiosios rankos amputacija nėra kvailas sumanymas.
„Jie sakė: „O, Dieve, ką tu darai!“ Tačiau padedamas bendrovės, sukūriau keletą vaizdo siužetų ir parodžiau juos šeimai. Jie sakė: „O, tai nuostabu!“ Tu nuvyksti į Vieną ir po trijų valandų operacijos jau gali pats kaire ranka paimti stiklinę, ko daugybę metų padaryti nebegalėjai“, – prisiminė P. Mayrhoferis.
Amputacija buvo paprasčiausia dalis, prisimena O. Aszmannas. Daug svarbiau buvo sukurti naują neurologinį tinklą, kuris generuotų pakankamai stiprų signalą bioninei rankai valdyti.
„Turite suprasti, kad po kiekvienos chirurginės rankos rekonstrukcijos būna ilgas reabilitacijos laikotarpis“, – aiškino medikas.
Po ištisus mėnesius trukusių pratybų, P. Mayrhoferiui dabar pakanka pagalvoti, kaip pajudinti ranką, ir jo bioninė ranka paklūsta. Naudodamasis naująja galūne jis važinėja dviračiu, kopia uolomis, valgo naudodamasis peiliu ir šakute.
Patrickas yra pirmasis, kuriam tokia procedūra atlikta Europoje. Tačiau ne paskutinis. Balandį O. Aszmannas pritvirtino bioninę ranką pacientui, kuris savosios rankos nevaldė jau 10 metų. O. Aszmannas teigia kas savaitę susiduriantis bent su vienu žmogumi, kuris galėtų nešioti bioninį prietaisą.
Austrijos vyriausybė ligoninėje steigiamam „Bioninės rekonstrukcijos centrui“ skyrė 3 mln. eurų. Centras turėtų duris atverti rugsėjį.
