„Tai gali sumažinti jūsų smegenų dydį. Ir mankšta nepadės.“ Mokslininkai drėbė be pasigailėjimo ()
Neurodegeneracijos požymiai.
© reidy68 (Pixabay Content Licence)| https://pixabay.com/photos/puzzle-jigsaw-jigsaw-puzzle-1487340/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sėdėjimas gali sumažinti jūsų smegenų dydį (ir mankšta gali nepadėti).
Sėdėjimas gali būti patogus būdas praleisti didžiąją dienos dalį, tačiau naujas vyresnio amžiaus suaugusiųjų tyrimas rodo, kad jis gali sukelti smegenų susitraukimą ir kognityvinius sutrikimus, nepriklausomai nuo to, kiek mankštinatės.
Tyrimas paneigia mintį, kad sėdėjimo laikotarpius galima kompensuoti aktyvaus gyvenimo laikotarpiais, bent jau kalbant apie smegenų sveikatą 50 metų ir vyresniems žmonėms.
Tyrimo autoriai iš Vanderbilto universiteto, Pitsburgo universiteto ir Seulo nacionalinio universiteto mano, kad per daug sėdėjimo ar gulėjimo (vadinamas sėsliu elgesiu) gali paveikti smegenis ir padidinti įvairių tipų demencijos, įskaitant Alzheimerio ligą, riziką vėlesniu gyvenimo laikotarpiu.
„Alzheimerio ligos rizikos mažinimas neapsiriboja vien sportu kartą per dieną“, – sako neurologė Marissa Gogniat iš Pitsburgo universiteto.
|
„Jei kasdien mažiau sėdėsite, net jei mankštinatės kasdien, sumažinsite Alzheimerio ligos išsivystymo tikimybę.“
Tyrėjai pakvietė 404 savanorius, kurie savaitę stebėjo jų aktyvumo lygį naudodami nešiojamuosius įrenginius. Vėliau, per ateinančius septynerius metus, jų smegenų sveikatai įvertinti buvo naudojami kognityviniai testai ir smegenų skenavimas.
Nors 87 procentai savanorių atitiko rekomenduojamas savaitines bent 150 minučių vidutinio intensyvumo mankštos rekomendacijas, tie, kurie sėdėjo ilgiau, parodė blogesnį kognityvinį aktyvumą.
Jie taip pat parodė daugiau neurodegeneracijos požymių, įskaitant greitesnį hipokampo, labai svarbios atminties funkcijai smegenų dalies ir vienos iš pirmųjų sričių, kurioje pasireiškė Alzheimerio ligos pažeidimai, retėjimą.
Komanda palygino sėdėjimo laiką su demencijos požymiais. Ryšys nebuvo didelis ir neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės, tačiau jis buvo pastebimas: daugiau laiko praleidžiant sėdint, atrodo, kad smegenys sensta greičiau, o šio laiko sutrumpinimas, o ne tiesiog didesnis mankštinimasis, atrodo, yra geriausias priešnuodis.
Duomenys rodo, kad stipresnis ryšys nustatytas tiems, kurie jau turi didesnę genetinę Alzheimerio ligos riziką.
„Šis tyrimas pabrėžia sėdėjimo laiko mažinimo svarbą, ypač senstantiems suaugusiesiems, kuriems yra padidėjusi genetinė Alzheimerio ligos rizika“, – sako neurologė Angela Jefferson iš Vanderbilto universiteto medicinos centro.
„Mūsų smegenų sveikatai labai svarbu dienos metu daryti pertraukas ir daugiau pajudėti, kad padidintume aktyvų laiką.“
Žinoma, šie rezultatai nėra priežastis atsisakyti intensyvesnių mankštų. Žinome, kad aktyvus gyvenimo būdas daro stebuklus mūsų fizinei ir psichinei sveikatai, ir net nedidelis mankštos kiekis gali išlaikyti smegenis aštrias.
Svarbiausia tai, kad papildomos sėdėjimo valandos buvo susijusios su tam tikromis smegenų nusidėvėjimo rūšimis. Tai ne pirmas kartas, kai sėdimas gyvenimo būdas siejamas su demencija ir Alzheimerio liga, tačiau tai dar vienas svarbus ir išsamus duomenų rinkinys, kuriuo gali remtis tyrėjai ir sveikatos priežiūros specialistai.
„Labai svarbu tirti gyvenimo būdo pasirinkimus ir jų poveikį smegenų sveikatai senstant“, – sako Jefferson.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Alzheimerio liga ir demencija“.
.png)
