Mokslininkai rado būdą, kaip atpažinti nežemiškos gyvybės ženklus išduodančias planetų sistemas ()
Nežemiškos gyvybės paieškos – turbūt didžiausią visuomenės susidomėjimą kelianti astronomijos tyrimų sritis. Tačiau ir iššūkių šis darbas kelia gausybę. Vienas jų – kaip žinoti, ar koks nors aptiktas signalas tikrai yra gyvybės požymis.
© NASA (Public Domain) | https://picryl.com/media/clouds-in-atmosphere-of-exoplanet-gj-1214b-artists-view-fb3b98
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tirdami egzoplanetas, astronomai ieško jų atmosferose molekulių, kurias galėtų sukurti gyvybė – jos vadinamos biopėdsakais. Bet net ir apsiribojus vien žemiškos gyvybės vykdomomis biocheminėmis reakcijomimokss, tokių molekulių yra tūkstančiai. Iš kitos pusės, kone visas tas pačias molekules galima gauti ir nebiologiniais būdais.
Tad kaip patikrinti, ar molekulė, aptikta konkrečios egzoplanetos atmosferoje, yra biologinės kilmės, ar ne?
Dabar mokslininkai pasiūlė galimą sprendimą: nagrinėti ne vieną planetą, bet visą planetų sistemą kartu.
Idėjos esmė paprasta: visos planetos, priklausančios vienai sistemai, formavosi iš to paties dujų debesies, jas visą gyvenimą apšvietė ta pati žvaigždė, jos skrajoja toje pačioje erdvės dalyje. Taigi ir jų cheminė sudėtis turėtų būti panaši, todėl visų jų atmosferų savybes turėtų pavykti paaiškinti modeliu, kuriame taikoma ta pati cheminė sudėtis bei kitos žinomos kiekvienos planetos savybės.
|
Jei kurios nors planetos atmosfera gerokai skiriasi nuo modelio prognozių, tai gali būti daug patikimesnis ženklas, kad joje egzistuoja gyvybė, nei tiesiog galimo biopėdsako aptikimas.
Pavyzdžiui, Saulės sistemoje užtektų palyginti Veneros, Žemės ir Marso atmosferas, kad suprastume, jog Žemė gerokai skiriasi nuo kitų dviejų. Kitose planetinėse sistemose situacija gali ir skirtis – štai TRAPPIST-1 sistemoje, kuri turi septynias uolines planetas, atmosferų skirtumai gali būti ne tokie dideli.
Visgi lyginant kiekvienos planetos atmosferą su kitų šešių pagrindu sukurtu abiotiniu – gyvybės efektų neturinčiu – atmosferų modeliu nustatyti anomalijas įmanoma. Nors šiuo būdu aptikta atmosferos anomalija negarantuoja, kad toje planetoje egzistuoja gyvybė, metodas vis tiek leistų daug patikimiau identifikuoti planetas, kurioms verta skirti daugiau dėmesio ir stebėjimų laiko.
Tyrimo rezultatai arXiv.
