Dirbtinis intelektas padės susikalbėti su gyvūnais? Nauji tyrimai atskleidžia netikėtumų ()
Ar dirbtinis intelektas (DI) gali įminti gyvūnų kalbą? Nors pilnų ir aiškių gyvūnų pokalbių dar nėra iššifruota, šiuolaikiniai tyrimai, kuriuose naudojamos pažangios DI technologijos, rodo, kad yra sparčiai artėjama prie prasmingų ir struktūruotų gyvūnų komunikacijos formų atpažinimo, skelbia science.org.
© NakNakNak (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/rio-de-janeiro-ape-tufted-monkey-3545538/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar delfino švilpimas iš tikrųjų galėtų reikšti pasiteiravimą „kur tu?“, o beždžionės galbūt viena kitą šaukia vardu, tik mes to nesuprantame?
Tai tik keletas klausimų, kuriuos kelia šių metų Dolitlio premijos (Coller-Dolittle Prize) finalininkai – tarptautinio apdovanojimo, skirto pirmiesiems bandymams suprasti gyvūnų kalbą pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI).
Premija, kurią įsteigė Tel Avivo universitetas ir remia filantropas Jeremy Coller, skiriama už pažangą kuriant technologijas, padedančias geriau suprasti gyvūnų kalbą. Šių metų prizinis fondas sudaro 100 000 JAV dolerių (90 000 eurų).
Šiemet prizu apdovanota komanda, tirianti, kaip delfinai naudoja švilpimus.
Mokslininkai įtaria, kad šie garsai gali turėti specifinę reikšmę – nuo įspėjimo apie pavojų iki komunikacijos tarpusavyje.
Garsų klasifikavimui pasitelkia DI
|
Delfinai garsėja savo sudėtingu bendravimu. Ar DI gali padėti žmonėms išgirsti šiuos pokalbius?
Okeanografijos instituto biologė ir viena tyrimo vadovų pasakojo, kad delfinai Floridoje buvo stebimi dešimtmečius, siekiant išsiaiškinti, ar jų švilpimas gali veikti kaip žodžiai.
„Šiuo metu švilpimams klasifikuoti naudojame DI, tikimės, kad algoritmai taip pat padės mums beveik realiuoju laiku sekti delfinus kitoje įlankos pusėje, susiejant jų skleidžiamus garsus su tuo, kur jie yra ir su kuo jie yra“, – dėstė mokslininkė.
Plečia supratimą apie gyvūnų kalbą
Tyrimai su sepijomis, marmozetėmis ir lakštingalomis, taip pat plečia supratimą apie gyvūnų kalbą.
Pavyzdžiui, sepijos neturi ausų ir balso, tačiau, tyrėjai mano, kad jos tai kompensuoja savotiška gestų kalba.
Kai joms rodomi vaizdo įrašai, kuriuose kitos sepijos juda su čiuptuvais, jos atkartoja judesius, tarsi mojuodamos.
Sepijos – bendrauja?
Vienas iš projekto vadovų, neuromokslininkas Peteris Neri, pastebėjo, kad sepijos pasižymi neįtikėtinu elgesio sudėtingumu, o jų gebėjimas jausti vandens vibracijas stebėtinai panašus į žmogaus klausą.
Viena tyrėjų, Vašingtono universiteto biologė Sophie Cohen-Bodénès, pasakojo, kad DI pirmiausia buvo apmokytas aptikti spalvų raštus ant sepijų odos – dėmes, juosteles ir maskuotę. Tai, mokslininkės teigimu, suteikė pagrindą pradėti dekoduoti ir jų gestus.
„Dabar mes tai naudojame bangų ženklams analizuoti ir išsiaiškinti, ką jie gali išreikšti savo čiuptuvais“, – aiškino S. Cohen-Bodénès.
Atsako į dirbtinį „pakalbinimą“
Lakštingalos, garsėjančios savo sodriomis giesmėmis, taip pat mokslininkams leido padaryti įdomių įžvalgų.
Lakštingalų individualus repertuaras siekia iki 200 skirtingų giesmių. Tyrimo metu paaiškėjo, kad šie paukščiai atsako į dirbtinį čiulbėjimo garsą, priderindami atitinkamą tempą ir intonaciją.
Lakštingalas tyręs neuromokslininkas Janas Clemensas atkreipė dėmesį, kad lakštingalų giesmės sudaromos iš unikalių skiemenų, kuriuos DI sistema gali grupuoti pagal garso struktūrą, o tai atlikus rankiniu būdu užtruktų mėnesius.
Pasak tyrėjo, tai atveria modelius, kurie anksčiau buvo nepasiekiami.
Marmozečių gramatika
Dar viena komanda, tirianti marmozetes, pastebėjo, kad šios mažos beždžionės bendrauja garsiai ir galbūt net šaukia viena kitą vardu.
DI pagalba jie bando sukurti kalbos modelį, numatantį, koks šauksmas seks po ankstesnio – tai gali atskleisti tam tikrą struktūrą, panašią į kalbos gramatiką.
Vienas marmozečių tyrėjų Davidas Omeris teigė ką tik pradėjęs kurti marmozečių bendravimo kalbos modelį.
„Tai panašu į mašininio mokymosi kalbos modelį. Jei rasime nuoseklią struktūrą, šis atradimas galėtų būti užuomina į kažką panašaus kaip gramatika“, – pastebėjimais dalijosi jis.
Nors šiuolaikiniai tyrimai dar neatskleidė visų gyvūnų kalbos ypatumų, mokslininkai mano, kad sparčiai artėjama prie struktūruotų ir prasmingų gyvūnų komunikacijos formų atpažinimo.
Tyrėjai pastebėjo, kad, nors gyvūnai sakiniais nekomunikuoja, jie išreiškia įprastus veiksmus, kurie gali būti artimi žmonių kasdieniam bendravimui.
Neuromokslininkė Daniela Vallentin teigia, kad gyvūnai gali vienas kitam pranešti: „aš čia“, „jaučiuosi gerai“ arba „ne“.
Mokslininkai tikisi, kad šie tyrimai leis dar labiau priartėti prie gyvūnų komunikacijos kodų atrakinimo.
