Baltijos jūra verda. Visa tai dėl pavojingo reiškinio. Pasekmės bus tragiškos ()
Tai gali turėti tragiškų pasekmių.
© picryl (Public Domain) | https://picryl.com/media/phytoplankton-bloom-in-the-baltic-sea-july-3-2001-dcf1e9
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Klimato kaita vis labiau veikia Baltijos jūros gamtinę aplinką. Meteorologijos ir vandens ūkio institutas (IMWM) neseniai paskelbė ataskaitą, kuri nepalieka jokių iliuzijų – Baltijos jūra vis labiau primena tropinę jūrą, ir tai gali turėti tragiškų pasekmių.
Baltijos jūra yra strateginės svarbos vandens telkinys, kurio pakrantė jungia devynias Europos šalis, įskaitant Lietuvą. Skaičiuojama, kad šios jūros pakrančių regionuose gyvena net 15 milijonų žmonių.
Baltijos jūra vaidina svarbų vaidmenį ekonomikoje, žuvininkystėje ir turizme. Tačiau, pasak mokslininkų, klimatas keičiasi taip greitai, kad gali kelti grėsmę visai ekosistemai. Vienas pavojingiausių reiškinių yra vadinamosios jūrinės karščio bangos, t. y. ilgi laikotarpiai, kai vandens temperatūra viršija normas.
IMWM paskelbė ataskaitą. Baltijos jūra verda
|
IMWM paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad padėtis darosi vis rimtesnė. Klaipėdos universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad pietrytinėje Baltijos jūros dalyje – netoli Lietuvos – nuo 1993 iki 2023 metų beveik kasmet pasireikšdavo jūrinės karščio bangos. Be to, šis reiškinys su kiekvienais metais truko vis ilgiau. 2021 metais karščio bangos vandenyje truko net 60 dienų. Palyginimui – dešimtojo dešimtmečio pradžioje tai buvo mažiau nei 7 dienos.
Tais pačiais metais vandens temperatūra viršijo normą net 4 °C ir pasiekė maksimalią 25,5 °C – vertę, kuri paprastai stebima tropinėse jūrose.
Pokyčiai paveikia ir Lenkijos dalį Baltijos jūroje. Oro temperatūros analizės rodo, kad nuo 1951 iki 2020 metų vidutinė temperatūra regione kas dešimtmetį didėjo beveik 0,3 laipsnio. Nors tai gali atrodyti kaip nedidelis skirtumas, iš tikrųjų tai lemia didžiulius pokyčius jūros aplinkoje.
Kas yra jūrų karščio bangos ir kodėl jos tokios pavojingos?
Jūros karščio bangos yra reiškinys, kurio metu vandens temperatūra ilgą laiką išlieka aukštesnė už įprastas vertes. Baltijos jūra – kaip jauna ir sekli jūra – įšyla daug greičiau nei gilesni vandenys. Be to, uždara vieta ir ribotas sąlytis su šaltesne Šiaurės jūra reiškia, kad įšilęs vanduo labai lėtai vėsta.
Ekspertai įspėja, kad tokios sąlygos lemia deguonies kiekio sumažėjimą vandenyje, o tai yra mirtina jūros gyvūnijai. Taip pat silpnėja natūrali cirkuliacija tarp paviršiaus ir jūros dugno, o tai gali sukelti masinį organizmų išnykimą.
Dėl atšilimo keičiasi mikroorganizmų sudėtis – pradeda dominuoti termofilinės rūšys, išstumdamos vietines. Toksiškų dumblių žydėjimo problema gilėja, keldama grėsmę ne tik žuvims ir augmenijai, bet ir žmonėms.
