„Mokslininkams apmirė širdis. Ką dešimtmečius slėpė milžiniškas ledkalnis“ (Video) ()
Čiuptuvų ilgis siekia 10 metrų.
© Stop kadras | Thttps://www.youtube.com/watch?v=sszjsGGJzkk&t=12s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai, ką milžiniškas ledkalnis Antarktidoje slėpė dešimtmečius, nustebino net patyrusius mokslininkus. Jam atitrūkus nuo Antarktidos, buvo atrastas jūros dugno fragmentas, kurio niekas anksčiau nebuvo tyrinėjęs.
Tyrinėjant šią nepaliestą vietovę, buvo užfiksuotas itin retas ir paslaptingas padaras – milžinė „Stygiomedusa gigantea“. Gyvūnas, dažnai vadinamas „milžiniška fantomine želė“, užauga iki įspūdingų dydžių – jo varpo (skėčio) skersmuo viršija metrą, o čiuptuvų ilgis gali siekti iki 10 metrų. Nors šis padaras dažniausiai vadinamas medūza, terminas apibūdina tik vieną cichlidų vystymosi etapą.
|
„Stygiomedusa gigantea“ yra itin reta gelmių gyventoja, jos natūrali buveinė yra vandenynai, kurių gylis viršija 6000 m. m. Savo pravardę „milžiniška fantominė želė“ ji gavo dėl savo permatomumo ir gebėjimo „išnykti“ tamsiuose vandenyse. Mokslininkai spėja, kad medūza gali netgi parausti veikiama šviesos, o tai dar labiau pabrėžia jos unikalumą.
Šis atradimas buvo padarytas povandeninio laivo „SuBastian“ misijos metu, kai buvo nusileista į 1300 m gylį, siekiant ištirti naujai atsivėrusią jūrinę aplinką. Ši vietovė pasirodė esanti turtinga gyvybės – įgula rado daugybę jūrinių anemonų, kempinių, galvakojų ir vėžiagyvių. Tačiau didžiausią tyrėjų susidomėjimą patraukė paslaptingosios medūzos išvaizda.
Iki šiol „Stygiomedusa gigantea“ buvo pastebėta tik Antarkties vandenyse ir iki 280 m gylyje, nors tikrasis jos paplitimo arealas gali būti daug platesnis. Nepaisant įspūdingo dydžio, tai nėra didžiausias žinomas anemoninių šeimos narys – rekordas priklauso liūtkarčių medūzai iš Šiaurės Atlanto, kurios geliantys čiuptuvai gali siekti iki 30 m ilgio.
Šios ekspedicijos metu surinkti nauji duomenys galėtų gerokai išplėsti mūsų žinias apie paslaptingą giliavandenių duobagyvių gyvenimą, kuris vis dar išlieka beveik nežinomas.
