Didžiulis „šešėlis“ su milžiniška burna. Klaidžioja vandenyne. Ryja viską savo kelyje (Video) ()
Tai vandenyno prieblandos zonos gyventojas, turintis milžinišką burną ir galintis praryti ištisus, daug kartų už save didesnius gyvūnus. Jo ilgis siekia apie metrą, o tamsi oda daro jį beveik nematomą prieblandoje.
© David Shale, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Eurypharynx_head.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vandenynas dengia daugiau nei 70 % planetos paviršiaus ir jame gyvena vieni keisčiausių padarų, kurių dauguma gyvena giliausiose vandenyno vietose, dar vadinamose hadalo zona arba prieblandos zona.
Jūros „šešėlis“ su milžiniška burna
Vienas iš prieblandos zonos atstovų yra pelikanžuvė (Pelican eel, Eurypharynx pelecanoides), turinti milžinišką burną. Pelikanžuvė dreifuoja tamsiausiose gelmėse, raitydama siaurą, į botagą panašią uodegą ir ilgą, į gyvatę panašų kūną. Sunku įsivaizduoti, kad joa lieknas kūnas geba praryti didelį grobį, bet tai tiesa – pelikanžuvė atveria nasrus ir praryja grobį visą.
Šios rūšies atstovai turi elastingą maišelį, esantį po apatine dalimi, kuris išsipučia, kai burna plačiai atsidaro: dėl to žuvis praryja viską, kas pasiekiama. Dėl besiplečiančios gerklės ir skrandžio pelikanžuvė gali sugauti didesnius už save gyvūnus, prarydama grobį visą, tuo pačiu filtruodama vandenį per dantis ir žiaunas.
|
Pelikanžuvės užauga iki maždaug 1 metro ilgio ir turi juodą odą, kuri sugeria beveik visą šviesą, todėl jos nematomos ir taip tamsiose vandenyno gelmes.
Didžiausia burna vandenyne
Pasak tyrėjų, pelikanžuvės žandikaulio ilgis sudaro maždaug ketvirtadaliį viso jos kūno ilgio. Tuo pačiu metu pelikanžuvės turi mažas akis ir labai mažus dantis. Joms taip pat trūksta žvynų ir plaukimo pūslės, kuria žuvys reguliuoja savo plūdrumą. Šių žuvų krūtinės pelekai taip pat yra miniatiūriniai, tokie maži, kad beveik nematomi.
Dėl visų šių detalių pelikanžuvės yra prastos plaukikės ir medžiotojos, tačiau dėl plačių nasrų jos yra puikūs oportunistiniai plėšrūnai. Šviesos organas, žuvies uodegos galiuke, tamsiame vandenyje šviečia rausva arba ryškiai raudona spalva ir, manoma, veikia kaip masalas, pritraukiantis grobį arti didžiulių nasrų.
2023 m. mokslininkai tyrinėjo vandenis netoli Kosta Rikos, naudodami nuotoliniu būdu valdomą transporto priemonę, kai pastebėjo pelikanžuvę. Jūros gyvūnui nuplaukus tolyn nuo kameros, jo pilvas buvo pastebimai išsipūtęs. Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad pilvo forma užsiminė, jog žuvies pietūs greičiausiai buvo kalmarai.
Mokslininkai taip pat žino, kad pasiekus lytinę brandą, pelikanžuvių patinų žandikauliai tampa žymiai silpnesni ir jie netenka dantų. Tuo pačiu metu sustiprėja jų uoslė – manoma, kad tai padeda gyvūnams ieškoti poros. Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad, kaip ir daugumos kitų vandenyno prieblandos zonos gyventojų atveju, apie šios rūšies įpročius ir elgesį žinoma stebėtinai mažai.
Kas yra vandenyno prieblandos zona?
Vandenyno prieblandos zona (Ocean twilight zone), dar vadinama mezopelagine arba hadalo zona, yra vandenyno regionas, esantis 200–1000 metrų gylyje. Šiai vandenyno sričiai būdingas saulės šviesos trūkumas, aukštas slėgis ir mažas deguonies kiekis.
Ir vis dėlto vandenyno prieblandos zonoje vis dar yra šiek tiek šviesos – ją sukuria organizmų bioliuminescencija. Ši zona taip pat turtinga gyvybės: joje gyvena įvairūs jūros gyvūnai, įskaitant žuvis, medūzas, kalmarus ir kitus gyvius.
_-_Ystad-2018.jpg)
