„Ne tik išgyveno, bet ir pradėjo klestėti.“ Gauna antrą šansą ()
Meksikos aksolotliui, vienam iš labiausiai nykstančių varliagyvių pasaulyje, suteikta viltis išgyventi. Mokslininkai, paleidę šiuos unikalius gyvius į atkurtą pelkę, nustatė, kad jie ne tik išgyveno, bet ir pradėjo klestėti, rašo BBC.
© Amandasofiarana (CC BY-SA 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Axolotl_ambystoma_mexicanum_anfibio_ASAG.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vienas labiausiai nykstančių varliagyvių pasaulyje – amžinai besišypsantis Meksikos aksolotlis – suklestėjo po to, kai buvo paleistas į dirbtines pelkes, konstatavo mokslininkai, atlikę tyrimą, kuris, jų teigimu, suteikia vilties dėl ilgalaikės ant išnykimo ribos atsidūrusio padaro ateities.
Nori sugrąžinti į gimtąją buveinę
Mokslininkai paleido 18 nelaisvėje veisiamų aksolotlių į atkurtą pelkę netoli Meksiko miesto.
Tyrėjai pritvirtino radijo sekiklius ir nustatė, kad aksolotliai ne tik išgyveno ir ieškojo maisto, bet ir priaugo svorio.
Paprastai jie užauga iki 25–30 cm ilgio ir sveria per 300 g. Gyvena 8–15 metų, nelaisvėje – 10–12 metų.
|
Mokslo žurnale „PLoS One“ paskelbos išvados, pasak tyrėjų, rodo, kad aksolotlį galima sugrąžinti į jo gimtąją buveinę.
Chochimilco kanalo vandenyse, suformuotose tradicinės ūkininkavimo praktikos, anksčiau knibždėte knibždėjo šių varliagyvių.
Tačiau Meksikui augant, urbanizacija, tarša ir kiti veiksniai privertė aksolotlius atsidurti ant išnykimo ribos, o kai kuriais skaičiavimais, gamtoje jų liko vos 50.
„Jei prarasime šią rūšį, prarasime dalį savo meksikietiškos tapatybės“, – teigė vienas iš tyrimo vadovų dr. Luisas Zambrano iš Meksiko nacionalinio universiteto.
Seka kiekvieną varliagyvį
Siekdami padėti pamatus gyvūnų paleidimui į laisvę, tyrėjai bendradarbiavo su vietos ūkininkais ir savanorių komanda, kad sukurtų šlapžemių „prieglaudas“ aksolotliams. Jie įrengė natūralias filtravimo sistemas vandeniui valyti.
Mokslininkai paleido nelaisvėje išaugintus gyvūnus dviejose vietose – Xochimilco kanale ir nebenaudojamame karjere, kuris per dešimtmečius virto tuo, ką jie pavadino „dirbtine šlapžeme“.
Kiekvienas gyvis buvo pažymėtas radijo sekimo įrenginiu. Varliagyviai išgyveno, ir, anot tyrėjų, netgi priaugo svorio.
Stebėjimas taip pat atskleidė intriguojančių įžvalgų apie aksolotlių elgesį. Kai kurie jų, didžiąją laiko dalį praleidžia su kitais varliagyviais, tyrėjų žodžiais, tarsi užmezga draugystes.
Ši rūšis yra biologiškai įdomi – varliagyviai turi nepaprastą gebėjimą atauginti bet kurią pažeistą ar prarastą kūno dalį. Todėl jie yra aptinkami beveik visose pasaulio laboratorijose, – atliekami tyrimai, siekiant suprasti, ar šį gebėjimą būtų galima panaudoti mediciniškai.
Tačiau drumstose Meksiko miesto pelkėse dar reikia daug nuveikti, kad būtų išvalyta ir atkurta buveinė, o laukiniams aksolotliams būtų suteikta galimybė atsigauti.
Anot tyrėjų, atkūrimo projektai nėra lengvi, bet juos galima įgyvendinti – tereikia į tai įtraukti daug žmonių, padėti esą gali kiekvienas.
