„Gerokai prieš pastatant Didžiąją kinų sieną.“ Siekė sustabdyti Čingischaną ()
Dar gerokai prieš pastatant Didžiąją kinų sieną Eurazijos stepėse buvo pastatytos kitos monumentalios sienos, tačiau jos nebuvo skirtos apsiginti nuo mongolų kariuomenės. Naujausi kasinėjimai atskleidė, kad jos buvo statomos siekiant kontroliuoti žmonių judėjimą arba demonstruoti valdžią – panašiai kaip šiandien pasienio užtvarai.
© Hao Wei (CC BY 2.0) | https://lt.wikipedia.org/wiki/Did%C5%BEioji_kin%C5%B3_siena#/media/Vaizdas:The_Great_wall_-_by_Hao_Wei.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžioji kinų siena driekiasi tūkstančius kilometrų, ilgiausias jos ruožas – apie 8850 km. Ši dalis pastatyta Mingų dinastijos laikais (1368–1644 m.) ir tarnavo kaip fizinė užtvara, skirta apsisaugoti nuo mongolų antpuolių.
Kitaip nei Didžioji siena, ankstesnė sistema buvo griovių, sienų ir aptvarų tinklas, besidriekiantis apie 4000 km per šiauriau esančius Kinijos, Mongolijos ir Rusijos regionus.
Ją X-XII a. statė kelios dinastijos, daugiausia Dzin dinastija (1115–1342 m.), kurią įkūrė iš Sibiro ir šiaurės rytų Kinijos kilę jurčenai, daugiausia piemenys.
Jeruzalės hebrajų universiteto darbuotojas Gideonas Shelach-Lavi ir jo kolegos, naudodamiesi palydovinėmis nuotraukomis ir dronais, jau buvo ištyrę ir kartografavę sienas, tačiau dabar jie ištyrė 405 km ilgio atkarpą, einančią per dabartinę Mongoliją, ir atliko kasinėjimus viename iš aptvarų.
|
Statinius sudarė maždaug metro gylio ir trijų metrų pločio griovys, kurio vienoje pusėje buvo supilta žemė, o kitoje – suspaustos žemės siena, kuri galėjo būti metro ar dviejų aukščio. Toliau, kas keli kilometrai išilgai sienos, buvo platus, stačiakampis, maždaug 30 metrų skersmens akmeninis aptvaras.
Nebuvo aišku, dėl ko buvo statomos sienos. Istorinių dokumentų apie jas yra labai mažai, be to, jos nebuvo statomos ties natūraliomis geografinėmis sienomis, sako G. Shelach-Lavi.
Daugelis istorikų manė, kad jos buvo pastatytos siekiant sustabdyti Čingischano, valdžiusio mongolų imperiją nuo 1206 iki 1227 m., kariuomenę, sako tyrėjas. Tačiau šie statiniai nebūtų buvę itin veiksmingi gynybai.
„Tai nebuvo skirta sustabdyti įsiveržusias kariuomenes“, – sako G. Shelach-Lavi. Jis mano, kad tai veikiau buvo galios demonstravimas – norėta parodyti, kad vietovę kontroliuoja Dzin dinastija.
Siena taip pat turėjo nukreipti žmones pro aptvarų vartus – kad būtų galima valdyti žmonių, prekių ir gyvulių srautus. Tyrėjas sako, kad siena taip pat galėjo būti naudojama siekiant užkirsti kelią nedideliems antpuoliams – net jei ji nesustabdydavo kariuomenės.
„Manau, kad idėja buvo nukreipti žmones ten, kur yra aptvarai, kad galėtumėte juos kontroliuoti ir apmokestinti, – sako jis. – Tai klausimas, kaip kontroliuoti, kas juda, ir šiuo požiūriu tai nelabai skiriasi nuo to, ką matome šiandien.“ Aptvare rasti radiniai taip pat atskleidžia, kaip galėjo gyventi ten rezidavę žmonės.
„Tai ganyklinė vietovė, – sako G. Shelach-Lavi. – Regione randame daug įrodymų, kad žmonės gyveno iš ganymo, medžioklės ir žvejybos“.
Ir vis dėlto aptvare tyrėjai rado Han Song dinastijos, kuri kariavo su Jin dinastija, monetų, taip pat keramikos, noragą ir akmeninę platformą arba suolą, kurį buvo galima įkaitinti ir naudoti kaip krosnį ar lovą. Tai rodo, kad į garnizono statybą ir priežiūrą buvo investuota nemažai lėšų, sako G. Shelach-Lavi – o taip pat, kad žmonės čia gyveno ištisus metus ir vertėsi žemdirbyste.
„Tai stebina, nes net ir šiandien šioje vietoje neužsiimama žemdirbyste“, – sako jis.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Antiquity“.
Parengta pagal „New Scientist“.
_faces_a_high-ranking_official,_possibly_Sennacherib_his_son_and_crown_prince._710-705_BCE._From_Khorsabad,_Iraq._The_British_Museum,_London.jpg)
