Vienintelė šalis pasaulyje. Gali pati save išsimaitinti. Ir ji nėra pasaulio lyderė ()
Kadangi pasaulinė politika šiuo metu atrodo susiskaldžiusi, mokslininkai nusprendė ištirti, kurios pasaulio šalys galėtų pačios save išmaitinti. Tyrimas parodė, kad tai galėtų padaryti tik viena pasaulio šalis.
© Wikipedia (atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Flag_of_Guyana.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Getingeno (Vokietija) ir Edinburgo universitetų (JK) mokslininkų atliktame tyrime, kuriame buvo analizuojami 186 pasaulio šalių maisto gamybos duomenys, nustatyta, kad Gajana, Pietų Amerikos šalis, yra vienintelė, kuri gali būti visiškai savarankiška visose septyniose pagrindinėse maisto grupėse.
Antroje vietoje atsidūrė Kinija ir Vietnamas, pagaminusios pakankamai maisto, kad patenkintų gyventojų poreikius 6 iš 7 kategorijų.
Tik viena iš 7 šalių pasiekia kvotas 5 ar daugiau maisto grupių, o daugiau nei trečdalis yra savarankiškos 2 ar mažiau grupių.
Afganistanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Irakas, Makao, Kataras ir Jemenas nepasiekė savarankiškumo nė vienoje maisto grupėje.
|
Netgi kelių šalių ekonominės sąjungos rodo panašias tendencijas. Pavyzdžiui, Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba yra savarankiška tik mėsos srityje, o Vakarų Afrikos ir Karibų jūros regiono sąjungos – tik dviejų grupių. Nė viena iš šių ekonominių sąjungų neužaugina pakankamai daržovių, kad išmaitintų visus savo gyventojus.
Dauguma šalių, norėdamos užpildyti šias spragas, pasikliauja prekyba. Tačiau daugelis vis dar priklauso nuo vieno prekybos partnerio, kuris importuoja daugiau nei pusę savo prekių, todėl jos yra ypač pažeidžiamos rinkos sukrėtimų.
Tyrimo autoriai teigia, kad įvairių prekybos tinklų tarp šalių ir regionų palaikymas yra labai svarbus būsimam maisto tiekimui.
„Tarptautinė prekyba maistu ir bendradarbiavimas yra būtini sveikai ir tvariai mitybai. Tačiau didelė priklausomybė nuo importo iš atskirų šalių gali padaryti šalis pažeidžiamas. Tvarių maisto tiekimo grandinių kūrimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą“, – sako Jonas Stehl, Getingeno universiteto plėtros ekonomistas.
