Žmonija Saulę pralenkė 333 000 kartų! „Tokia buvo Visata per pirmąsias sekundės dalis po Didžiojo sprogimo“ ()
Viršytas rekordas.
© Fredrik, en:User:Gnixon (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Universe_expansion2.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Saulė pasiekia 15 milijonų laipsnių Celsijaus temperatūrą. Tačiau žmonijai pavyko pakelti kartelę daug aukščiau.
Mokslininkai tai padarė naudodami CERN, Europos branduolinių tyrimų organizacijos, įrangą. Įsikūręs Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje, jis pelnė ypatingą žinomumą dėl eksperimento, kuris leido aptikti vadinamąją „dieviškąją dalelę“ – Higso bozoną.
Kitas projektas – ALICE – vykdomas toje pačioje vietoje. Ten esantį detektorių fizikai naudoja kontroliuojamiems susidūrimams su pagreitintais jonais atlikti. Nors Saulė įkaista iki 15 milijonų laipsnių Celsijaus, o karščiausios žvaigždės – iki 100 milijonų laipsnių Celsijaus, CERN eksperimentų autoriams pavyko pranokti šiuos rezultatus.
|
Dabartinis pasiektos temperatūros rekordas yra 5 trilijonai laipsnių Celsijaus. Panašus temperatūros rekordas tikriausiai buvo Visatoje per pirmąsias sekundės dalis po Didžiojo sprogimo. Būtent tada ji įgavo įkaitintos sriubos, kurioje buvo kvarkų-gliuonų plazma, pavidalą. Ekstremalios sąlygos? Toks apibūdinimas būtų tikrai per mažas.
Sąlygos, kuriomis fizikai gali dirbti, yra tokios pat įspūdingos, kaip ir pasiekta temperatūra. Jie CERN turi 27 kilometrų ilgio toro formos tunelį. Be to, naudojami galingi superlaidūs magnetai, kurie turi būti aušinami sąlygomis, artimomis absoliučiam nuliui. Visa tai daroma siekiant pagreitinti tiriamas daleles iki milžiniško greičio ir sekti susidūrimų, kuriuose jos dalyvauja, eigą.
Tiriamos dalelės įsibėgėja iki 99,9999991 procento šviesos greičio, o kai jos galiausiai susiduria, išsiskiria didelis energijos kiekis. Kuo sunkesnės dalelės, tuo daugiau energijos jos generuoja, todėl santykinai sunkūs švino jonai pasirodė esantys išskirtiniai. Būtent jiems dalyvaujant sukuriama minėta kvarkų ir gliuonų sriuba. Jų temperatūros net neįmanoma išmatuoti įprastais metodais.
Pirmasis rezultatas, patraukęs viso pasaulio dėmesį, buvo užfiksuotas 2010 m., nors oficialus jo patvirtinimas atėjo tik po dvejų metų. Tačiau 4 trilijonai laipsnių Celsijaus pasirodė esą rekordas neilgą laiką. 2015 metais pavyko pasiekti dar aukštesnę temperatūrą, rašo „IFL Science“.
