Savaitgalio naktį Žemėje užfiksuota didžiausia per penkerius metus magnetinė audra (9)
Naktį į šeštadienį užfiksuota didžiausia per penkerius metus magnetinė audra, pranešė Rusijos mokslų akademijos Lebedevo fizikos instituto Saulės rentgeno astronomijos laboratorijos specialistai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Audra prasidėjo penktadienį vėlai vakare ir buvo stipraus pliūpsnio pobūdžio: magnetinių svyravimų amplitudės laukas labai greitai išaugo – nuo trijų balų iki aštuonių iš dešimties galimų.
Žiūrint absoliutiniais įverčiais, audros metu Žemės magnetinio lauko stiprumas nuo 5-10 nT (nanoteslų) išaugo iki 300-500 nT.
„Kilusi audra nėra „lokali“, o visos planetos masto. Ją užregistravo daugelis geomagnetinių laboratorijų visame Žemės rutulyje, taip pat ir observatorija „Moskva“, – teigiama laboratorijos pranešime.
Tokio masto magnetinės audros ypač retos. Nuo 2000-ųjų metų iš viso buvo užregistruotos 28 dienos, kai magnetinių svyravimų indeksas siekė ar viršijo 8 balus. Paskutinį kartą tai įvyko beveik prieš penkerius metus – 2006 m. naktį iš gruodžio 14-osios į 15-ąją.
Iki dešimties balų magnetinių jėgų šėlsmas buvo paskutinį kartą kilęs 2005 metų rugsėjo 11 dieną. Tuomet magnetinių svyravimų pikas teko Šiaurės Amerikai ir atjungė aukšto dažnio radijo ryšį daugelyje žemyno rajonų, sutrikdė palydovų navigacijos tikslumą.
Laboratorijos pranešime sakoma, jog šeštadienį magnetinės audros intensyvumas po truputį mažėjo. Mokslininkams kol kas yra neaiškios tokios staigios magnetinės audros priežastys, mat apie ją neįspėjo nei viena pasaulinė kosmoso reiškinius stebinti laboratorija. Tikėtina, jog audrą sukėlė vienas iš dviejų prieš 2-3 dienas Saulėje pastebėtų plazmos pliūpsnių.
Tiesa, abu pliūpsniai priskirti M klasės tipui, tad absoliutine galingumo reikšme yra bent 10 kartų silpnesni už galingus X klasės pliūpsnius. Tad ir jų sukeliamos magnetinės audros negalėtų būti tokios stiprios, nebent antrasis plazmos srautas skriedamas panašia kryptimi pavijo pirmąjį ir Žemę užgriuvo suminė abiejų srautų jėga.
Tačiau jei audra kilo dėl pirmojo plazmos pliūpsnio, tuomet neatmetama galimybė jog sekmadienį Žemę galėtų pasiekti ir antrasis plazmos srautas, galintis sukelti dar didesnę magnetinę audrą. Tiesa, kol kas daugiau informacijos apie tokios audros galimybę Rusijos mokslų akademijos Lebedevo fizikos instituto Saulės rentgeno astronomijos laboratorijos specialistai nepranešė.