„Jei sustos – mirs.“ Bet ar tai tikrai tiesa? ()

2025-07-09

Rykliai yra vieni baisiausių vandenyno plėšrūnų, ir jų reputacija tuo neapsiriboja. Tačiau mokslininkai paneigia vis daugiau mitų apie tai, ar rykliai iš tiesų tokie agresyvūs, kodėl jie puola žmones ir ar jiems reikia nuolat judėti.

Didysis baltasis ryklys
© Terry Goss, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:White_shark.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vienas iš labiausiai paplitusių mitų apie ryklius yra tas, kad plėšrūnai turi nuolat judėti – jei jie sustos, mirs. Bet ar tai tikrai tiesa? Pasak tyrėjų, tai iš tikrųjų priklauso nuo aplinkybių, rašo „IFLScience“.

Pasak jūrų apsaugos biologo Davido Schiffmano, kai kurios rūšys kvėpuoja plaukdamos į priekį ir stumdamos vandenį per žiaunas. Kitos gali gulėti dugne ir pumpuoti vandenį per žiaunas.

Kas sakė, kad rykliai turi nuolat judėti?

Kaip ir daugelis mitų, teiginys, kad rykliai turi judėti, kad išgyventų, turi tam tikrą pagrindą. Viskas priklauso nuo to, kaip rykliai kvėpuoja: kaip ir kitos žuvys, jie tai daro įkvėpdami vandenį pro burną ir praleisdami jį per žiaunas, o tai leidžia deguoniui iš vandens pasklisti į gyvūno kraują. Tačiau, skirtingai nei kitos žuvys, įskaitant kaulines žuvis, kurioms priklauso rykliai, rykliams trūksta kai kurių svarbių raumenų ir kaulų, kurie leidžia jų giminaičiams kontroliuoti žiaunas.

[Premjera!] „FLSUN T1 MAX“: Revoliucija 3D spausdinimo rinkoje – greitis, patikimumas ir didesnis tūris (Video)

4459 8

3D spausdinimo pramonės lyderė, „FLSUN“, su džiaugsmu pristato naująjį savo kūrinį – „FLSUN T1 MAX“. Tai ne šiaip atnaujinimas, o proveržis, sukurtas atsižvelgiant į ilgametę patirtį ir tiesioginį smulkių bei vidutinių spausdinimo ūkių operatorių ir gamintojų grįžtamąjį ryšį. Šis modelis yra skirtas patenkinti augančius modernios gamybos poreikius, siūlydamas didesnį spausdinimo tūrį, tylesnį veikimą ir dar didesnį patikimumą.

Išsamiau

Kadangi rykliai neturi „anatominės įrangos“, kad galėtų savo nuožiūra pumpuoti vandenį per žiaunas, mokslininkai jau seniai daro prielaidą, kad plėšrūnai naudoja kitą kvėpavimo būdą. Vienas iš jų vadinamas „tarano ventiliacija“ (ram ventilation) ir apima ventiliacijos angų išstūmimą gyvūno viduje. Iš esmės idėja yra ta, kad vanduo yra įstumiamas į ryklio burną jam plaukiant, panašiai kaip mes susidurę su artėjančiu vėjo gūsiu gauname oro į plaučius.

Daugelis žuvų, ypač rykliai, kvėpuoja „tarano ventiliacija“, o kai kurios, pavyzdžiui, didieji baltieji rykliai, apsiriboja tik šiuo metodu. Paprastai tariant, jei šios rūšys nustoja judėti arba per daug sulėtėja, jos nustoja gauti deguonies ir todėl žūsta. Šių rūšių atstovai dar vadinami „privalomais tarano ventiliatoriais“ (obligate ram ventilators) – tai žuvys, kurios yra priverstos kvėpuoti.

Tačiau realybė tokia, kad šių rūšių iš tikrųjų nėra tiek daug: iš daugiau nei 400 žinomų ryklių rūšių tik apie 20 % yra „privalomi tarano ventiliatoriai“. O kaip dėl likusių?

Kaip dauguma pasaulio ryklių iš tikrųjų kvėpuoja

Jei dauguma pasaulio ryklių nenaudoja „tarano ventiliacijos“ ir neturi tinkamos „įrangos“ tiksliam žiaunų valdymui, kaip jie kvėpuoja? Pasak tyrėjų, jie tiesiog naudoja skruosto raumenis, kad aktyviai siurbtų vandenį į burną – ši technika vadinama „burnos pumpavimu“ (buccal pumping).

Šis metodas atrodo sudėtingesnis ir reikalaujantis daug darbo, tačiau iš tikrųjų jis yra senesnis už „tarano ventiliacijos“ metodą. Mokslininkai mano, kad pirmieji rykliai, šiuolaikinių rūšių protėviai, labiau siurbė vandenį, o ne jį „taranavo“.

Įdomu tai, kad daugelis rūšių vis dar laikosi šio metodo: pavyzdžiui, rykliai auklės ir tigriniai rykliai – dvi rūšys, kurios tikriausiai taip pavadintos dėl labai skirtingo žiaurumo laipsnio. Mokslininkai pastebi, kad šios ryklių rūšys gali nustoti plaukti, kada nori, ir dažnai taip ir daro. Pavyzdžiui, rykliai auklės „vaikšto“ jūros dugnu, naudodamos krūtinės pelekus, o kartais tiesiogine prasme pasislepia smėlyje, kai patelės susiduria su įkyriais patinais.

Dar sėslesnė rūšis yra plokščiakūnis ryklys, dar žinomas kaip angelinis ryklys, dieną praleidžiantis pasislėpęs smėlyje. Ši rūšis tyko pasaloje, laukdama, kol pro šalį praplauks mažos žuvytės. Kai priartėja nieko neįtarianti žuvis, ryklys šoka aukštyn, įtraukia žuvį į savo didžiulius nasrus.

Tačiau iš tikrųjų, anot tyrėjų, dauguma ryklių nesilaiko vieno metodo, o naudoja jų derinį, kaitaliodami juos priklausomai nuo to, kaip greitai jie plaukioja vandenyne.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

IFS Science!

Aut. teisės: MTPC

(3)

(0)

(3)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()