„Saulė staiga užtemo.“ Pirmosios nuotraukos. Kas nutiko? (Foto, Video) ()
Europos kosmoso agentūra (ESA) paskelbė pirmuosius visiško dirbtinio saulės užtemimo vaizdus.
© Ekrano kopija | https://x.com/esa/status/1934619474927268157/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Saulės užtemimai paprastai įvyksta, kai Mėnulis užstoja Saulę – šie įvykiai įvyksta vidutiniškai kartą per 16 mėnesių. Tačiau dabar mokslininkai turi galimybę šiuos užtemimus matyti kiekvieną dieną. „Proba-3“ misijos stebėjimai padės geriau suprasti Saulės fiziką, taip pat daugelį su mūsų žvaigžde susijusių reiškinių, kai kurie iš jų tiesiogiai veikia mūsų planetą, rašo „Space“.
Breaking space news: We have made our own solar eclipse in space! 🌘
— European Space Agency (@esa) June 16, 2025
Today, we release the first images from our Proba-3 mission, which flies two spacecraft in precise formation to create artificial solar eclipses in orbit.
Using a powerful instrument called a coronagraph,… pic.twitter.com/mwOiwY2doS
|
„Proba-3“ misija, kuriai ESA skyrė 200 mln. eurų, susideda iš dviejų erdvėlaivių, vadinamų „Eclipser“ ir „Coronograph“. Abu jie yra nutolę 150 metrų vienas nuo kito, bet veikia kaip vienas vienetas. Abu prietaisai sukasi aplink Žemę labai pailgoje orbitoje, todėl artimiausiame planetai taške jie yra už 600 km, o tolimiausiame – už 60 000 km. Tai leidžia „Proba-3“ stebėti Saulę, ypač mūsų žvaigždės vainiką.
Iš esmės vienas erdvėlaivis veikia kaip Mėnulis, užtemdantis Saulę priešais kitą, kuris nukreipia teleskopą į mūsų žvaigždę, kad nufotografuotų sunkiai aptinkamą vainiką. Tai viršutinė Saulės atmosferos dalis, kurią iš Žemės galima matyti tik kelias minutes per visišką Saulės užtemimą. Dabar, dėka „Proba-3“ misijos, mokslininkai gali stebėti Saulės vainiką kiekvieną dieną, nes erdvėlaivis dvejus metus kas 20 valandų fotografuos Saulę.
1/3 PROBA-3 to misja, której skutkiem ubocznym będzie badanie korony słonecznej. Dwa statki, okulter (górny) oraz koronograf (dolny) mają przede wszystkim manewrować i na nich mamy nauczyć się tworzyć konstelacje statków.
— Klaudia Kowalczyk (@kl_kowalczyk) January 7, 2025
fot. ESA pic.twitter.com/AmJEnInGcN
ESA mokslininkai paskelbė pirmąsias „Proba-3“ misijos padarytas dirbtinio saulės užtemimo nuotraukas. Tiesą sakant, misija dar nepradėjo savo mokslinių stebėjimų, tačiau vaizdai buvo gauti atliekant pagrindinį visų „Proba-3“ prietaisų veikimo patikrinimą.
Saulės vainikas yra didelė paslaptis. Saulės paviršiaus, arba fotosferos, temperatūra yra 5500 laipsnių Celsijaus, bet vainiko temperatūra viršija 1 000 000 laipsnių Celsijaus. Mokslininkai nori suprasti, kodėl vainikas, esantis toliau nuo Saulės šilumos šaltinio – branduolio, yra toks karštas. Tai svarbu, nes vainike susidaro saulės vėjas, kuris lemia kosminius orus, kurie taip pat veikia mūsų planetą.
Vainiko stebėjimai yra labai svarbūs norint suprasti ne tik saulės vėją, bet ir vainikinės masės išmetimus, kurie gali sutrikdyti energetikos ir ryšių sistemas Žemėje.
