Saulės sistemoje nieko panašaus nėra. Plutone aptikta kažkas neįprasto (Video) ()
Plutono tyrimas parodė, kad nykštukinės planetos atmosferoje esanti aukštikalnių migla kontroliuoja jos klimatą, o nauji duomenys suteikia užuominų apie tai, kokia Žemės atmosfera buvo tolimoje praeityje.
© NASA | https://www.nasa.gov/image-article/plutos-haze-bands-of-blue/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai, naudodami Webbo kosminį teleskopą, patvirtino egzistuojančią teoriją ir Plutone atrado naujo tipo klimatą, kurio nėra niekur kitur Saulės sistemoje. Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Astronomy“, rašo „Live Science“.
Kai NASA erdvėlaivis „New Horizons“ 2015 m. iš arti tyrinėjo Plutoną, jo duomenys pakeitė šios nykštukinės planetos suvokimą. Plutonas yra nutolęs vidutiniškai 5,9 milijardo km nuo Žemės. Plutonas turi pailgą elipsinę orbitą, todėl jo atstumas nuo Žemės kinta jam sukantis aplink Saulę. Iki 2006 m. Plutonas buvo įprasta planeta, paskutinė Saulės sistemoje, tačiau astronomai nusprendė, kad jo charakteristikos neatitinka tokio statuso, todėl dabar jis yra nykštukinė planeta. Atitinkamai, paskutinė Saulės sistemos planeta dabar yra Neptūnas.
|
Be daugybės svarbių NASA erdvėlaivio pateiktų duomenų, nustatyta, kad maždaug 300 km aukštyje virš Plutono paviršiaus atmosferoje tvyro daugiasluoksnis mėlynas miglos sluoksnis. Dabar nauji duomenys patvirtina, kad šis rūkas yra ne tik keistas reiškinys, bet ir kontroliuoja nykštukinės planetos klimatą.
Astronomai teigia, kad Plutone vyrauja visiškai naujo tipo klimatas, kokio nėra niekur kitur Saulės sistemoje. Plutono aukštikalnių rūkas (high-altitude haze) sudarytas iš sudėtingų organinių molekulių, kurios susidaro metanui ir azotui reaguojant su saulės šviesa.
Teorija, kad Plutono rūkas gali kontroliuoti nykštukinės planetos klimatą, pirmą kartą buvo pasiūlyta prieš 8 metus. Tuo metu atlikti modeliavimai parodė, kad rūke esančios dalelės dieną sugeria saulės šviesą, o naktį ją grąžina į kosmosą kaip infraraudonųjų spindulių energiją. Tai efektyviau vėsina Plutono atmosferą nei vien dujos. Pagal teoriją, tai galėtų paaiškinti, kodėl Plutono viršutinė atmosfera yra apie -203 laipsnius Celsijaus – 30 laipsnių šalčiau nei tikėtasi.
Šios teorijos patikrinimas buvo sudėtingas ir tam trukdė didžiausias Plutono mėnulis Charonas, kuris skrieja aplink nykštukinę planetą taip arti, kad jų šiluminius parašus buvo sunku atskirti.
2017 m. mokslininkai teigė, kad Plutono aukštikalnių migla turėtų padaryti nykštukinę planetą labai ryškią vidutinio infraraudonojo spektro spinduliuotėje. Tačiau nebuvo galingų infraraudonųjų spindulių teleskopų, tokių kaip Webbas, kuris bus paleistas 2022 m., kurie patvirtintų šią teoriją. Naujame tyrime astronomams pavyko atskirti Plutono ir Charono signalus ir paaiškėjo, kad Plutono aukštikalnių migla iš tiesų ryškiai šviečia infraraudonųjų spindulių šviesoje.
Astronomai mano, kad kažkas panašaus į Plutono klimato sąlygas, kurias lemia aukštikalnių rūkas, gali egzistuoti, pavyzdžiui, Neptūno mėnulyje Tritone arba Saturno mėnulyje Titane.
Mokslininkai taip pat mano, kad kažkas panašaus galėjo egzistuoti tolimoje praeityje Žemėje. Prieš tai, kai deguonis pakeitė mūsų planetos atmosferą, Žemę galėjo gaubti organinių dalelių rūkas. Šis rūkas galėjo padėti stabilizuoti Žemės temperatūrą ir sudaryti sąlygas pirmosios gyvybės atsiradimui bei vystymuisi. Tyrėjai teigia, kad Plutono atmosferos tyrimai galėtų suteikti naujų įžvalgų apie sąlygas, dėl kurių Žemė buvo tinkama gyventi.
