Didysis sprogimas nėra tai, ką manote. 5 mitai apie Visatos pradžią ()
Prieš daugiau nei 60 metų mokslininkai oficialiai pripažino, kad Didžiojo sprogimo teorija tiksliai apibūdina Visatos kilmę. Tačiau apie šį įvykį sklando keli mitai, kuriais tiki daugelis žmonių.
© NASA/WMAP Science Team | https://en.wikipedia.org/wiki/File:CMB_Timeline300_no_WMAP.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie Didįjį sprogimą yra girdėję dauguma žmonių, manydami, kad tai yra pagrindinė Visatos kilmės teorija. Tačiau daugelis žmonių turi daugybę klaidingų nuomonių apie tai, kas yra Didysis sprogimas. Štai 5 populiariausi mitai, kuriuos mokslininkai dažniausiai girdi apie Didįjį sprogimą, ir kaip juos paneigti.
Visata, kokią ją žinome šiandien, neegzistavo amžinai. Nors galime matyti kelis trilijonus galaktikų, besidriekiančių dešimčių milijardų šviesmečių atstumu, mūsų galimybės matyti yra ribotos. Tolimiausia galaktika, kurią kada nors matėme, yra už 34 milijardų šviesmečių, o jos šviesa atitinka laiką, kai Visatai buvo tik 280 milijonų metų, arba vos 2 % dabartinio jos amžiaus. Kodėl negalime matyti toliau? Priežastis ne ta, kad Visata yra baigtinė – iš tikrųjų ji gali būti begalinė – bet ta, kad ji turėjo pradžią, kuri įvyko prieš baigtinį laiką: Didįjį sprogimą.
Visata prasidėjo karštoje, tankioje, materijos ir spinduliuotės būsenoje maždaug prieš 13,8 milijardo metų ir nuo to laiko plečiasi. Štai kodėl tolimiausios galaktikos yra daug toliau nei už 13,8 milijardo šviesmečių.
Pateikiame 5 didžiausius mitus apie Didįjį sprogimą ir kas iš tikrųjų įvyko.
Mitas Nr. 1: Didysis sprogimas yra sprogimas, nuo kurio prasidėjo mūsų Visata
|
Kai žiūrime į tolimą galaktiką Visatoje ir bandome išmatuoti jos šviesos poveikį, matome tą patį modelį: kuo toliau galaktika, tuo labiau jos šviesa pasislenka vis ilgesnių bangų link. Tai vadinama raudonuoju poslinkiu. Kuo toliau žiūrime, tuo labiau objektas pasislenka link raudonos spalvos spektro.
Taigi logiška manyti, kad tolimesni objektai nuo mūsų tolsta vis didesniu greičiu ir kad kiekvieną šiandien matomą galaktiką galime atsekti iki vieno taško praeityje: didžiulio sprogimo.
Tačiau tai yra visiškas Didžiojo sprogimo tikrojo supratimo klaidingas supratimas. Esmė ne ta, kad šios galaktikos juda per pačią Visatą, o tai, kad erdvės audinys, sudarantis pačią Visatą, plečiasi. Atrodo, kad Visatai plečiantis galaktikos tolsta viena nuo kitos.
Kitaip tariant, pirmykščio sprogimo idėja visiškai nesusijusi su Didžiuoju sprogimu. Galaktikų tolimą judėjimą viena nuo kitos lėmė ne pirmykštis sprogimas, o besiplečiančios Visatos fizika, kuriai vadovaujasi Einšteino bendroji reliatyvumo teorija. Tai, kad mūsų Visata paklūsta bendrajai reliatyvumo teorijai kaip pagrindiniam gravitacijos dėsniui, ir kad mūsų Visata yra tolygiai užpildyta energija, lemia erdvės ir joje esančių galaktikų plėtimąsi. Sprogimo nebuvo, tik spartus plėtimasis, kilęs dėl kaupiamojo visko mūsų Visatoje gravitacinio poveikio.
Mitas Nr. 2. Yra erdvės taškas, iki kurio galime atsekti Didžiojo sprogimo įvykį
Didžiojo sprogimo įvykis iš tikrųjų neturi centrinio taško. Iš pradžių galite pamanyti, kad jei atrodo, jog viskas plečiasi, tuomet galime viską ekstrapoliuoti atgal į laiką, kai viskas atsirado toje pačioje vietoje.
Jei atsektume judesius, kuriuos matome visose galaktikose, iki centrinio taško, galėtumėte susimąstyti: kur tai yra?
Tačiau net ir šio klausimo uždavimas grindžiamas klaidinga idėja, kad Didysis sprogimas buvo tarsi sprogimas. Besiplečiančioje Visatoje kiekviena vieta kosmose atrodo vienodai, bent jau žiūrint į pakankamai didelį jos tūrį. Dideliu mastu Visatos tankis, temperatūra ir galaktikų skaičius visur yra vienodas. O jei tai ekstrapoliuosite atgal laiku, ji atrodys karštesnė ir tankesnė, bet taip yra todėl, kad pati erdvė taip pat plečiasi.
Didysis sprogimas neįvyko vienu metu, o įvyko visur vienu metu ir prieš baigtinį laiką. Tai, kad Visata neturi pasikartojančių modelių, atpažįstamų kraštų ir pageidaujamos krypties, rodo, kad nėra konkretaus Didžiojo sprogimo kilmės taško.
Mitas Nr. 3. Didžiojo sprogimo metu visa mūsų Visatos materija ir energija buvo suspausta į be galo karštą, tankią būseną
Jei Visata šiandien plečiasi ir vėsta, vadinasi, praeityje ji turėjo būti mažesnė, tankesnė ir karštesnė. Šis kosmologijos aspektas yra teisingas. Tiesą sakant, galite įsivaizduoti, kaip grįžti atgal tiek, kiek leidžia jūsų vaizduotė, kol pasieksite dydį, kuris tampa be galo mažas, o tai lemia begalinį tankį ir temperatūrą. Tai verčia susimąstyti apie singuliarumo sąvoką, kai visa Visatos materija ir energija buvo suspausta į vieną tašką. Galite manyti, kad tai buvo Didžiojo sprogimo momentas: be galo karšta, tanki būsena. Tai nėra visiškai neteisinga, bet tai pasenusi Didžiojo sprogimo idėja. Svarbu tai, kad tai yra hipotezė ir tik viena iš idėjų apie tai, kaip galėjo atsirasti mūsų Visata.
Tęsinys kitame puslapyje:
