Kruviniausias išnykimas. Prieš 252 mln. metų Žemė beveik užvirė. Mokslas paaiškina, kodėl ()
Sunaikino 94 procentus jūrų rūšių ir 70 procentų sausumos stuburinių.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš 252 milijonus metų Žemė buvo ant išnykimo ribos. Permo-triaso periodo masinis išnykimas, dar vadinamas Didžiuoju išnykimu, sunaikino 94 procentus jūrų rūšių ir 70 procentų sausumos stuburinių. Tai buvo didžiausia ekologinė katastrofa mūsų planetos istorijoje. Kas sukėlė šį pasaulinį žlugimą ir kodėl jo poveikis išliko milijonus metų? Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Communications“, pateikia atsakymą.
Didysis išnykimas buvo tragiškiausias iš penkių masinių išnykimų, užfiksuotų Žemėje per 500 milijonų metų. Atogrąžų miškai, kurie tarnavo kaip natūralios anglies kriauklės, beveik visiškai išnyko. Netekę gebėjimo reguliuoti temperatūros, planeta paniro į ekstremalaus atšilimo būseną.
|
Mokslininkai jau seniai žinojo, kad katastrofą sukėlė staigus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo padidėjimas, kurį sukėlė didžiuliai ugnikalnių išsiveržimai Sibire. Tačiau tik dabar pavyko paaiškinti, kodėl šios ekstremalios sąlygos tęsėsi penkis milijonus metų.
Šios pasaulinės krizės pradžia buvo ugnikalnių išsiveržimai dabartiniame Sibire. Žemės paviršiaus temperatūra pakilo 6–10 laipsnių Celsijaus, o tai daugumai organizmų reiškė mirtį. Tačiau jei įprastomis sąlygomis planetos klimato sistemai reikia milijono metų, kad grįžtų į pusiausvyrą, čia šis procesas užtruko penkis kartus ilgiau. Kodėl? Atsakymas slypi atogrąžų miškuose.
Mokslininkų komanda išanalizavo įvairių klimato zonų augalų biomų fosilijų įrašus, tirdama, kaip jie keitėsi masinio išnykimo metu. Rezultatai buvo aiškūs: spartus atšilimas lėmė augmenijos išnykimą žemose ir vidutinėse platumose, ypač aplink pusiaują. Tropiniai miškai, kurie anksčiau absorbavo didžiulius anglies dioksido kiekius, buvo sunaikinti, o jų vietą užėmė maži, vos kelių centimetrų aukščio augalai. Tai reiškė, kad krizė gilėjo – CO2 kiekis ne tik padidėjo, bet ir sumažėjo Žemės biomų gebėjimas jį absorbuoti.
Pasak tyrėjų, augmenijai pradėti atsigauti prireikė penkių milijonų metų, o atogrąžų miškai pamažu sugrįžo. Tačiau šie nauji biomai buvo mažiau efektyvūs anglies dioksido kaupimo srityje, todėl Žemės atsigavimas po klimato krizės buvo atidėtas.
Nors prieš 252 milijonus metų įvykę įvykiai laiko skale skiriasi nuo šiandieninių klimato pokyčių, jų žinia aiški: gyvybė Žemėje, nors ir atspari, negali prisitaikyti prie greitų pokyčių per trumpą laiką.
