Atlantas slepia baisią paslaptį. „Vandenyno dugne yra tūkstančiai“ (Video)  ()

Naudojamas autonominis povandeninis laivas.


Vandenyno dugne
Vandenyno dugne
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=OylxI1SQ5-M&t=105s

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslininkai šiaurės rytų Atlanto vandenyne aptiko daugiau nei 1000 barelių radioaktyviųjų atliekų – nerimą keliantį XX amžiaus pražūtingos aplinkosaugos praktikos priminimą.

Šis atradimas – tarptautinės tyrimų ekspedicijos, kuri birželį išvyko iš Prancūzijos Bresto uosto tyrimų laivu „L’Atalante“, rezultatas. 21 mokslininko komanda, įskaitant Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) atstovus, tiria atliekų poveikį jūrų ekosistemai.

Nuo šeštojo dešimtmečio iki dešimtojo dešimtmečio pradžios įvairios šalys sistemingai skandino radioaktyviąsias atliekas vandenyne. Jos manė, kad gylis (3000–5000 m), atstumas nuo kranto ir geologinis stabilumas sukūrė tam „idealias sąlygas“.

[Premjera!] „FLSUN T1 MAX“: Revoliucija 3D spausdinimo rinkoje – greitis, patikimumas ir didesnis tūris (Video)
4805 8

3D spausdinimo pramonės lyderė, „FLSUN“, su džiaugsmu pristato naująjį savo kūrinį – „FLSUN T1 MAX“. Tai ne šiaip atnaujinimas, o proveržis, sukurtas atsižvelgiant į ilgametę patirtį ir tiesioginį smulkių bei vidutinių spausdinimo ūkių operatorių ir gamintojų grįžtamąjį ryšį. Šis modelis yra skirtas patenkinti augančius modernios gamybos poreikius, siūlydamas didesnį spausdinimo tūrį, tylesnį veikimą ir dar didesnį patikimumą.

Išsamiau

Remiantis įvairiais skaičiavimais, vien šiaurės rytų Atlante gali būti iki 200 000 barelių.

Konteinerių būklei stebėti naudojamas autonominis povandeninis laivas „UlyX“, aprūpintas 3D kameromis ir sonaru. Jau pradėtas vietovės kartografavimas, vandens, jūros dugno ir gyvų organizmų mėginių rinkimas. Mokslininkai pabrėžia, kad šiandien svarbu išsiaiškinti, ar atliekos kelia grėsmę. „Nors konteineriai yra suprojektuoti taip, kad atlaikytų slėgį, jie negali visiškai apsaugoti nuo radiacijos“, – pažymi specialistai.

 

Daugelio atliekų būklė vis dar nežinoma. Kai kurios statinės gali būti pažeistos, o mokslininkai jau neatmeta nuotėkio galimybės. Jų užduotis – pirmą kartą sukurti tikslų vietos žemėlapį ir įvertinti riziką aplinkai.

Patrickas Chardonas, Vandenyno radioaktyviųjų sąvartynų stebėsenos projekto vadovas, mano, kad po 400 metų dauguma atliekų praras savo radioaktyvumą. Tačiau šiandien svarbiausias klausimas lieka: ar jos jau pradėjo nuodyti vandenyną?

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(5)
(0)
(5)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()