„Penki didieji išnykimai – šeštasis prasidėjo tyliai, kaltininkas jau žinomas“ ()

2025-07-10

Didelio masto biologinė katastrofa.

Asociatyvus pav.
© geralt (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/dinosaurs-asteroid-stars-5568806/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Penki didieji išnykimai – šeštasis prasidėjo nepastebimai, ir kaltininkas jau žinomas.

Žemė jau penkis kartus prarado didžiąją savo paviršiaus dalį. Kiekvieną kartą gamta pradėjo nuo nulio, sunaikindama ištisus pasaulius ir kurdama naujus. Tačiau dabar mokslininkai teigia, kad planeta netrukus patirs šeštąjį masinį išnykimą. Ir pirmą kartą istorijoje tai sukėlė ne ledynmetis, ugnikalnio išsiveržimas ar asteroidas. Mes tai padarėme patys.

Planeta, išgyvenusi penkias pasaulio pabaigas

Per pastaruosius 500 milijonų metų Žemė patyrė penkis masinius išnykimus. Šios katastrofos sunaikino nuo 70 % iki 95 % visų rūšių ir radikaliai pakeitė planetos biologinį kraštovaizdį.

1. Ordoviko išnykimas (maždaug prieš 445 milijonus metų)

Seniausias masinis išnykimas. Dėl trumpalaikio, bet galingo ledynmečio žuvo apie 70 % jūrų organizmų. Temperatūros ir vandenyno lygio kritimas daugeliui rūšių padarė išgyvenimą neįmanomą.

[EU+Kuponai] Tik nuo 97€! Vėjo jėgainių rinkiniai. Turėkite energetinę nepriklausomybę visur, kur tik jums reikia

5813 7

Fantastiškai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

2. Devono išnykimas (prieš 360 milijonų metų)

Sunaikino apie 75 % rūšių, daugiausia jūrinių. Tikėtina priežastis laikoma vandenynų prisotinimas organinėmis medžiagomis iš sausumos ir deguonies kiekio sumažėjimas vandenyje. Daugelis ekosistemų tiesiogine prasme užduso.

3. Permio išnykimas (prieš 252 milijonus metų)

Didžiausias ir destruktyviausias Žemės istorijoje. Žuvo iki 95 % visų rūšių. Mokslininkai teigia, kad kalti buvo intensyvūs ugnikalnių išsiveržimai, staigūs klimato pokyčiai ir galbūt asteroido susidūrimas.

4. Triaso išnykimas (apie 200 milijonų metų)

Apie 80 % rūšių praradimas. Šis išnykimas dažnai siejamas su Pangėjos superkontinento skilimu ir didžiuliu vulkaniniu aktyvumu. Tai atvėrė kelią dinozaurų atsiradimui, kurie tapo vyraujančiais padarais planetoje.

5. Kreidos išnykimas (prieš 66 milijonus metų)

Garsiausias įvykis yra dinozaurų išnykimas. Jukatano pusiasalyje nukrito didžiulis asteroidas, sukeldamas pasaulinius gaisrus, rūgštų lietų ir branduolinę žiemą. Dėl to žuvo 75 % rūšių, tačiau išgyveno žinduoliai, žmogaus protėviai.

Šeštasis išnykimas – mes esame kaltininkai

Šiandien Žemė vėl yra ant didelio masto biologinės katastrofos slenksčio. Tačiau šį kartą kalti ne kosmosas ar geologiniai procesai, o žmogaus veikla.

Pasak JT, per ateinančius dešimtmečius išnykimas gresia apie milijonui rūšių. Pagrindinės priežastys:

natūralių buveinių naikinimas;

oro, vandens ir dirvožemio tarša;

visuotinis atšilimas;

per didelis gyvūnų ir augalų eksploatavimas;

invazinių rūšių plitimas.

„Dabartinis biologinės įvairovės nykimo lygis yra toks didelis, kad jį galima palyginti su ankstesniais masiniais išnykimais. Vien per pastaruosius 500 metų dėl žmogaus veiklos išnyko mažiausiai 680 stuburinių gyvūnų rūšių“, – teigiama JT ataskaitoje.

Ataskaitą parengė 150 ekspertų iš 50 šalių, ji pagrįsta nepriklausomais tyrimais ekologijos ir zoologijos srityse. Jų skaičiavimais, iš maždaug 8 milijonų Žemėje gyvenančių rūšių (įskaitant apie 5,5 mln. vabzdžių) 500 000 iki 1 000 000 artimiausiu metu gresia išnykimas.

Ekspertai pabrėžia, kad dabartinės krizės vis dar galima išvengti. Tačiau tam šiandien reikia imtis radikalių priemonių:

sustabdyti miškų naikinimą;

apsaugoti vandenynus ir koralinius rifus;

pereiti prie tvaraus žemės ūkio;

tarptautinio bendradarbiavimo ekologijos srityje;

masinio visuomenės švietimo.

Biologinės įvairovės nykimas – tai ne tik retų paukščių ar egzotinių varlių išnykimas. Tai visos ekosistemos, nuo kurios priklauso žmogaus egzistencija, pakenkimas: augalų apdulkinimas, klimato reguliavimas, švarus vanduo ir derlinga dirva.

Mes nebesame stebėtojai

Anksčiau išnykimas buvo savaiminis ir nekontroliuojamas. Dabar situacija kitokia: mes esame ne tik liudininkai, bet ir dalyviai. Pirmą kartą žmonija turi žinių, technologijų ir pajėgumų sustabdyti masinį išnykimą.

Tačiau jei šeštasis išnykimas iš tiesų įvyks, jis įeis į istoriją kaip pirmasis, kurį dėl savo kaltės įvykdė protinga rūšis.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Pravda

Aut. teisės: MTPC

(4)

(1)

(3)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()