Jauname Marse buvo skysto vandens, kurio savybės tiko gyvybei. Tuomet kodėl nerandame jokių Marso gyvybės pėdsakų? Gali būti, kad tiesiog nepakankamai atidžiai ieškome. Bet gal jos niekada ir nebuvo?

Taip galėjo nutikti todėl, kad Marsas nuo pat gimimo buvo pasmerktas tapti dykuma. Vandens telkiniai ten egzistuodavo trumpai ir ne visoje planetoje. Tokias liūdnas išvadas mokslininkai daro remdamiesi skaitmeniniais modeliais ir naujais Curiosity atradimais.

Marsaeigis Curiosity, šiuo metu tyrinėjantis Gale kraterį, metų pradžioje aptiko uolienų, kuriose gausu karbonatų. Šie mineralai formuojasi sugerdami anglies dvideginį iš atmosferos. Tyrimo autoriai sumodeliavo, kaip šis procesas kartu su kitais, vykstančiais Marse, keitė planetos klimatą per milijardus metų.

Aliexpress rinkinukas! Fantastiškų kainų ir galimybių vaizdo registratoriai, multimedijų sistemos, baterijų-akumuliatorių testeriai ir turbo pūtikliai-siurbliai (Video) 7641 Specialus rinkinukas Labai ribotas kiekis Sutvarkyti visi mokesčiai Greitas ir saugus pristatymas 1) „TUERBB T-B5319R“ - automobilinis vaizdo registratorius 2) „Fiizreal X50“ - labai mobilūs, rankiniai pūtikliai-siurbliai 3) „Fiizreal PBRM-1“ - baterijų-akumuliatorių testeris (tikriklis) 4) Portabili automobilinė multimedijos sistema (modelis - B5) Išsamiau

Gautas rezultatas – karbonatų formavimasis sparčiai šaldė planetą ir ją išdžiovino. Nors tik susiformavusi ji turėjo labai tankią atmosferą, o šiltnamio efektas užtikrino skysto vandens egzistavimą, gana greitai jo ėmė nepakakti.

Paradoksalu, tačiau paskatą tam davė šiltėjanti Saulė. Tik gimusi ji buvo maždaug trečdaliu blausesnė, nei dabar, bet vėliau tolygiai kaito ir ryškėjo. Ledas Marse ėmė tirpti, vanduo paskatino karbonatų formavimąsi, anglies dvideginio sumažėjo ir vanduo vėl sustingo. 

Toks cikliškas procesas vyko kelis milijardus metų, tačiau Marso orbitos svyravimai neleido jam nusistovėti. Taigi Marso klimatas varijavo – kartais planeta sušildavo ir joje atsirasdavo vandens telkinių, bet tarp šių laikotarpių buvo vis ilgėjantys šalto ir sauso klimato periodai.

Žemėje panašus ciklas irgi reguliuoja klimatą, tačiau stabilesnė mūsų planetos orbita bei tektoninių plokščių ir ugnikalnių egzistavimas užtikrina daug nuosaikesnius klimato pokyčius. Staigūs Marso klimato pokyčiai bei ilgi sausi laikotarpiai tikrai nepadėjo formuotis gyvybei. Ar to pakako užgniaužti bet kokioms gyvybės užuomazgoms, kol kas pasakyti negalime.

Tad marsietiškos gyvybės paieškos tęsiasi, bet optimizmo lieka mažiau.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()

„Blogas ženklas žmonijai“ – gyvybės Marse ekspertas iš Oksfordo

+1

„K2-18b. Planetoje virte verda gyvenimas.“ Beprotiška, ką surado kosmose

+1

(2)

„Tvirčiausias įrodymas. Tinkama gyventi.“ 10–35 m gylyje. Po Marso paviršiumi aptiktos 76 struktūros

+1

„Kupina gyvybės.“ Sensacingas atradimas! „Tai proveržis“

+1

Sudaužė visas ankstesnes hipotezes. Sensacinga, ką atrado planetos „viduriuose“

+1

„Galima tvirtai teigti.“ Mokslininkai įminė ilgai kamavusią Marso mįslę

+5

„Galėtų būti puiki vieta astronautams apsistoti Marse.“ Mokslininkai mano, kad šios skylės yra „stoglangiai“

+1

Žemėje tai yra biologinių procesų įrodymas. Skelbia, ką netikėto „Smalsiukas“ aptiko Marse

+1

„40 metų klaidingai galvojome apie Uraną.“ Gali būti vandenynų ir netgi egzistuoti gyvybė

+1

„Aptiko.“ Čia gali būti gyvybė

+1

Beprotiška! Nori tyčia užkrėsti kitą pasaulį... gyvybe. Kas vyksta?

+1

„Liūdna“ teorija gali paaiškinti, kodėl ateiviai dar nesusisiekė su mumis

+1

„Pasaulis, kuriame potencialiai gali egzistuoti gyvybė. Yra visi 6 gyvybei būtini cheminiai elementai“

+1

„Gali nepastebimai jungtis ir suformuoti kitą protingos gyvybės kartą.“ Apskaičiavo ateivių egzistavimo tikimybę

+1

„Nustebino.“ Surado lietuvis! Kodėl Marsas iš tikrųjų yra raudonas

+2