Praėjusio penktadienio naktį buvo užfiksuota didžiausia per penkerius metus magnetinė audra, tačiau panašu, jog Saulė rimti visai nesiruošia. Praėjusią parą artimiausia žvaigždė ir vėl buvo rekordiškai aktyvi – iki antradienio vidurdienio mūsų šviesulio šiauriniame ašigalyje įvyko net keturi galingi sprogimai. Visi jie buvo užfiksuoti toje pačioje padidėjusio aktyvumo srityje, kuri amerikiečių tarnybos NOAA kataloge žymima skaičiumi 1263.

Naujausių Saulės stebėjimų istorijoje, galingiausias žybsnis yra įvykęs 2000-ųjų balandžio 2 d. Jo galingumas prilygintas X20 kategorijai. Tikėtina, jog tuomet įvykęs žybsnis buvo dar galingesnis nei užfiksuota – manoma, jog žybsnio intensyvumo balas tada pranoko kosminiuose aparatuose GOES sumontuotų detektorių galimybes.

Antrą ir trečią pagal galingumą žybsnius skyrė vos savaitė – sprogimai Saulės paviršiuje buvo užregistruoti 2003-iųjų rudenį: X17.2 galingumo žybsnis įvyko spalio 28 d., o X17.4 galingumo žybsnis – lapkričio 4 d.

Paskutinis už vakarykštį galingesnis žybsnis mūsų šviesulyje užregistruotas 2006 m. gruodžio 5 d., o jis buvo įvertintas X9,0 balo. Praėjus porai dienų, Žemėje įvyko viena ilgiausiai besitęsusių praėjusio ciklo magnetinių audrų – ji Žemės magnetosferoje siautėjo ištisas tris paras. Panašaus galingumo žybsnio Saulėje nebuvo jau 1708 dienas arba 4,7 metų.

Laimei, rugpjūčio 9-osios žybsnis Žemėje neturėtų pridaryti didelių nemalonumų. Nors žybsnio metu išsviedžiami gigantiški (dešimtis milijonų kilometrų skersmens) dalelių ir plazmos debesys, jie pasklinda ne visomis kryptimis ir ne visada skrieja tiesiai į planetas. Rimčiausių padarinių Žemėje reikėtų laukti, jei žybsnis įvyktų į Žemę atgręžtose centrinėse Saulės disko srityse.

Naujausias X6,9 žybsnis įvyko žvaigždės šiaurinio ašigalio srityje, kuri nuo Žemės pasisukusi maždaug 70 laipsnių kampu. Tad, nors žybsnio metu į kosmosą buvo išmesti didžiuliai kiekiai 800 km/s greičiu skriejančių plazmos dalelių, dauguma jų su Žeme, ko gero, taip ir nesusidurs – tikėtina, jog, Žemės atžvilgiu, dalelių srautas į kosmoso gelmes nuskries ganėtinai atokiai ir mūsų planetos magnetosferos nekliudys. Jei srauto pakraštys Žemės atmosferą ir kliudytų, tai galėtų nutiktų naktį iš rugpjūčio 11 į 12 d.

Priminsime, jog Saulės žybsnių galingumas matuojamas penkiabale skale, kur žybsniui priskiriama viena iš penkių (A, B, C, M arba X) kategorijų (A – silpniausia, X – galingiausia). Gretimos kategorijos galingumu skiriasi dešimteriopai (pvz., B kategorijos sprogimai už A galinegsni 10 kartų). Be to, kiekviena kategorija (raidė) būna įvertinama tam tikru balu, kurį žymi skaitmuo nuo 0 iki 9. Žinoma, Saulės žybsnių galingumo „lubos“ nėra nustatytos, tad , kaip jau turėjote progos įsitikinti, yra buvę X kategorijos žybsnių, kurių balas siekia 20.

Taip pat priminsime, jog praėjusio savaitgalio naktį į šeštadienį užfiksuota didžiausia per penkerius metus magnetinė audra, apie kurią pranešė Rusijos mokslų akademijos Lebedevo fizikos instituto Saulės rentgeno astronomijos laboratorijos specialistai.

Parengė Saulius Žukauskas
sauliuszukauskas01@gmail.com

Komentarai (5)