Tai kelia nerimą kai kuriems mokslininkams.

Klimato kaita gali paskatinti šimtų ugnikalnių aktyvaciją visame pasaulyje, o tai savo ruožtu gali dar labiau sustiprinti jos padarinius, skelbia „Science Alert“.

Remiantis naujausiais modeliais, ledo atsitraukimas gali išjudinti iš miego po ledynais esančius ugnikalnius. Pasauliui negresia tiesioginis ugnikalnių sprogimo pavojus, tačiau išvados rodo, kad šiandieninis spartus ledynų tirpimas gali padidinti išsiveržimų riziką ateityje.

Tikėtina, kad tai įvyks per šimtus, o gal net tūkstančius metų, tačiau visada naudinga būti pasiruošus, ypač tokiose vietose kaip Antarktida, kur šiuo metu daugiau nei 100 paslėptų ugnikalnių yra įkalinti po ledu.

Tyrimas grindžiamas Patagonijos ledo sluoksniu, kuris kadaise dengė pietinį Pietų Amerikos pakraštį. Daugiau nei prieš 18 000 metų, kai ledo danga buvo sunkiausia, magma susikaupė ir susikristalizavo maždaug 10–15 km gylyje po paviršiumi.

[Premjera!] „FLSUN T1 MAX“: Revoliucija 3D spausdinimo rinkoje – greitis, patikimumas ir didesnis tūris (Video) 5480 8 3D spausdinimo pramonės lyderė, „FLSUN“, su džiaugsmu pristato naująjį savo kūrinį – „FLSUN T1 MAX“. Tai ne šiaip atnaujinimas, o proveržis, sukurtas atsižvelgiant į ilgametę patirtį ir tiesioginį smulkių bei vidutinių spausdinimo ūkių operatorių ir gamintojų grįžtamąjį ryšį. Šis modelis yra skirtas patenkinti augančius modernios gamybos poreikius, siūlydamas didesnį spausdinimo tūrį, tylesnį veikimą ir dar didesnį patikimumą. Išsamiau

Tačiau atšilus klimatui ir ištirpus ledynams spaudimas sumažėjo. Mokslininkai mano, kad Žemės pluta šoktelėjo aukštyn, nespaudžiant ledo svoriui, o požeminėje magmoje esančios dujos galėjo išsiplėsti – tai yra pagrindinis ugnikalnių išsiveržimų veiksnys.

Mokslininkai išanalizavo mėginius iš šešių Čilės ugnikalnių, kad sužinotų daugiau apie jų išsiveržimų praeitį. Vienas iš jų, Mocho-Choshuenco ugnikalnis, dabar yra neaktyvus, tačiau, remiantis naujausiais duomenimis, jo išsiveržimų aktyvumui praeityje įtakos turėjo Patagonijos ledo slinkimas ir atsitraukimas.

Prireikė maždaug 3 000–5 000 metų, kol regiono ledo „išsikrovimas“ sukėlė sprogstamuosius išsiveržimus, todėl tikriausiai turime daug laiko pasiruošti.

Tačiau šiuolaikinei Patagonijai prarandant vis daugiau ledo, kai kurios sausumos dalys atsigauna netikėtai sparčiai, ir tai kelia nerimą kai kuriems mokslininkams.

„Ledynai turi tendenciją slopinti po jais esančių ugnikalnių išsiveržimų kiekį. Tačiau dėl klimato kaitos atsitraukus ledynams, mūsų išvados rodo, kad šie ugnikalniai išsiveržia dažniau ir sprogsta stipriau“, – aiškina Viskonsino-Medisono universiteto vulkanologas Pablo Moreno-Yaegeris, pristatęs tyrimus Goldschmidto konferencijoje.

Komentarai ()

„Tai katastrofa. Visi manė, kad jis nebeveikia.“ Šalia Lietuvos bunda supervulkanas

+4

(4)

Tai pakeitė klimatą ir sukėlė badą. „Kaltininkas“ rastas po 200 metų

+1

Rusijai šokas. Neteko teritorijos. „Visiškai ištirpo“

+2

[ŽT] Virš Europos. Matyti net iš kosmoso. „Sentinel-2“ užfiksavo (Foto)

+3

„Žmonija neturi plano. Katastrofiškas chaosas – neišvengiamas“

+1

„60 proc. Modelius metam į šiukšlių dėžę.“ Mįslė, mokslininkus varanti iš proto

+1

Atvėsusi planeta ir žalia Saulė: štai ką lėmė paslaptingo ugnikalnio Rusijoje išsiveržimas

+2

„Sklinda siaubingi garsai.“ Atsivėrė „vartai į pragarą“

+2

„Keturis kartus greičiau.“ Tai turės pasekmių Europos klimatui

+1

Deformuojasi žemės reljefas. Skelbiamas aliarmas. Išsiveržimas gali prasidėti bet kurią akimirką (Foto, Video)

+2

„Viena šalimi pasaulyje bus mažiau“

+1

(3)

„Tai kelia didelį nerimą.“ Mokslininkus išgąsdino tai, ką jie rado po pasaulio pabaigos ledynu

+1

58 metrai. Pavojus gresia ne tik Lietuvai. Viskas bus užlieta

+1

(1)

Jei visi ledynai ištirptų – kaip atrodytų Žemė? (Video)

+1

„Neįprastai didelis.“ Europoje gali išsiveržti ledo ugnikalnis Bárðarbunga

+1