„Sutaupo tūkstančius kilovatų – be jokios energijos“ ()
Įsivaizduokite, kokį poveikį turėtų tokios strategijos įgyvendinimas betonu išklotuose miestų centruose, kur vasaros karštis yra ypač intensyvus.
© SookyungAn (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/thermometer-wooden-thermometer-2686020/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tradicinis oro kondicionavimas neabejotinai gali būti veiksmingas, tačiau jo naudojimas taip pat lemia didesnes energijos sąskaitas. Be to, kyla anglies dioksido išmetimo problema, kuri tam tikra prasme sukuria užburtą ratą, nes didėjanti anglies dioksido koncentracija reiškia vis dažnesnes karščio bangas. Tačiau šį ciklą galima nutraukti įgyvendinant energiją taupančius ir aplinkai nekenksmingus sprendimus.
Vieną tokį sprendimą siūlo tarptautinė tyrėjų komanda iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Singapūro ir Švedijos. Jungtinių Amerikos Valstijų inžinieriai kartu sukūrė metodą, kaip projektuoti medžiagas su norimomis savybėmis. Jų gamybą palaiko įrankis, naudojantis mašininį mokymąsi ir dirbtinį intelektą, kaip šios technologijos šalininkai išsamiau aprašo žurnale „Nature“.
|
Galutinis rezultatas? Trimačiai terminiai metaspinduliai, kuriuos galima naudoti patalpoms vėsinti arba šildyti. Iki šiol autoriai sukūrė daugiau nei 1500 skirtingų tokių medžiagų variantų. Jų išskirtinis bruožas – gebėjimas selektyviai skleisti šilumą skirtingais lygiais ir skirtingais būdais. Būtent todėl jos siūlo platų funkcinių pritaikymų spektrą.
Procesų automatizavimas ir išplėsta projektavimo erdvė atliko svarbų vaidmenį naujausioje pažangoje, leisdami mokslininkams kurti medžiagas su parametrais, kurie anksčiau buvo jiems nepasiekiami. Pagrindinis naujojo įrankio tinkamumo išbandymas buvo keturių medžiagų sukūrimas, kurios vėliau buvo išbandytos siekiant įvertinti jų aušinimo savybes. Rezultatai buvo palyginti su komerciškai prieinamų dažų rezultatais.
Keturios valandos saulės spindulių parodė, kad nauja medžiaga padengtas stogas buvo 5–20 laipsnių Celsijaus vėsesnis nei kiti. Tai reikšmingas skirtumas, nes kalbame apie vėsinimo mastą, kuris reiškia iki 15 800 kilovatų sutaupymą per metus gyvenamajame name, esančiame karšto klimato zonoje. Pavyzdžiui, Rio de Žaneiras (Brazilija) ir Bankokas (Tailandas).
Be pastatų energinio efektyvumo gerinimo, šis naujas metodas galėtų atverti kelią kitoms taikymo sritims. Taip yra todėl, kad šiluminiai metaspinduoliai galėtų būti naudingi miesto erdvėse, efektyviai sumažindami temperatūrą atspindėdami saulės šviesą ir skleisdami šilumą tam tikrais bangos ilgiais. Įsivaizduokite, kokį poveikį turėtų tokios strategijos įgyvendinimas betonu išklotuose miestų centruose, kur vasaros karštis yra ypač intensyvus.
Kalbama net apie galimą pritaikymą už Žemės ribų, įskaitant erdvėlaivių temperatūros valdymą atspindint saulės spinduliuotę ir efektyviai išsklaidant šilumą. Kalbant apie paprastesnius pritaikymus, tokias medžiagas būtų galima integruoti į drabužius ar automobilius – visa tai padidintų komfortą karštomis dienomis. Nors anksčiau tokių medžiagų projektavimas užtrukdavo daug laiko, dabar šis laikas smarkiai sutrumpėjo.
![[ŽT] Tikra sensacija. „Atrastas praktiškai begalinis kuro šaltinis“](/photo/202503/31/10/thumb_133962__Capture.JPG)
