Liepos 9-oji buvo neįprastai trumpa. Dvi kitos šios vasaros dienos bus dar trumpesnės. Kas vyksta? ()
Liepos 9-oji buvo neįprastai trumpa dėl to, kad pasikeitė Žemės sukimosi greitis. Tačiau tikimasi, kad dvi kitos šios vasaros dienos bus dar trumpesnės, skelbia „Live Science“.
© PIRO4D (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/earth-planet-world-globe-1617121/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trečiadienis (liepos 9 d.) buvo neįprastai trumpa diena, trukusi 1,3 milisekundės trumpiau nei vidutiniškai, nes Žemė greičiau sukosi aplink savo ašį. Tačiau dar trumpesnės dienos dar laukia ateityje: liepos 22 d. ir rugpjūčio 5 d. turėtų būti atitinkamai 1,38 ir 1,52 milisekundės trumpesnės, rašoma portale timeanddate.com.
Tačiau kodėl šią vasarą kai kurios dienos trumpėja ir kaip tai mus paveiks?
Kodėl Žemė sukasi greičiau?
Diena Žemėje trunka maždaug 86 400 sekundžių arba 24 valandas – tiek laiko reikia, kad planeta visiškai apsisuktų aplink savo ašį. Vis tik šio sukimosi greitis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant Saulės ir Mėnulio padėtį bei Žemės gravitacinį lauką.
2025 m. liepos 9 d., liepos 22 d. ir rugpjūčio 5 d. Mėnulis bus labiausiai nutolęs nuo ekvatoriaus, todėl jo gravitacinės traukos poveikis Žemės sukimosi greičiui pasikeis. Įsivaizduokite Žemę kaip besisukančią viršūnę – jei pirštais apglėbtumėte jos vidurį ir suktumėte, ji nesisuktų taip greitai, kaip jei laikytumėte ją iš viršaus ir apačios. Panašiai atsitinka ir su Žeme: Mėnuliui priartėjus prie ašigalių, Žemė ima suktis greičiau, todėl mūsų dienos tampa trumpesnės nei įprastai.
|
Žurnalas „Live Science“ kreipėsi į Tarptautinę Žemės sukimosi ir atskaitos sistemų tarnybą (IERS) – organizaciją, atsakingą už pasaulinių laiko ir atskaitos sistemų standartų palaikymą, – kad patvirtintų, kiek tiksliai milisekundžių praradome liepos 9 d.
Kaip 1,5 milisekundės praradimas veikia gyvybę Žemėje?
Dauguma mūsų visiškai nepastebi, kad prarandame vieną ar dvi milisekundes. Tačiau kompiuteriai, GPS, bankų sistemos, dideli teleskopai ir elektros tinklai priklauso nuo neįtikėtinai tikslios sinchronizacijos, kad galėtų veikti. Šioms sistemoms svarbi kiekviena milisekundė.
„Duomenis perduodame taip greitai, ir visa tai turi būti pažymėta laiko žymomis, kad kompiuteriai žinotų, kokie duomenys kur patenka“, – „The Guardian“ sakė Vakarų Australijos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Davidas Gozzardas, kuris specializuojasi tiksliųjų matavimų ir palydovinio lazerinio ryšio srityje.
Tokie tikslūs matavimai sinchronizuojami su pasauliniu atskaitos laiku, vadinamu koordinuotuoju pasauliniu laiku (UTC).
„[UTC] yra pasaulinis etalonas, pagrįstas daugiau kaip 400 atominių laikrodžių, kurie veikia maždaug 80-yje laiko matavimo institutų“, – „Live Science“ sakė Dirkas Piesteris, Vokietijos nacionalinio meteorologijos instituto PTB (angl. – Physikalisch-Technische Bundesanstalt) 4.42 laiko sklaidos grupės vadovas.
PTB yra atsakingas už teisinio laiko nustatymą Vokietijoje ir yra vienas iš maždaug 80 institutų visame pasaulyje, kurie prisideda prie UTC skaičiavimo.
Skirtingai nuo atominių laikrodžių, kurie gali apskaičiuoti laiką milijardinės sekundės dalies (nanosekundės) tikslumu, Žemės sukimasis gali būti netolygus. Todėl UTC iš esmės nepriklauso nuo dienos ilgio, kurį lemia Žemės sukimasis, sakė D.Piesteris.
„Tai reiškia, kad tiksliausi laiko matavimo prietaisai, kuriuos naudojame UTC nustatyti, savo kasdienėje veikloje neatsižvelgia į dabartinį dienos ilgį, – sakė jis. – Mūsų laikrodžių sekundžių ilgis atitinka bazinio laiko vieneto apibrėžimą Tarptautinėje vienetų sistemoje.“
Žemės sukimosi svyravimai dažnai panaikina vienas kitą arba yra per maži, kad juos pastebėtume. Tačiau laikui bėgant milisekundė čia ir milisekundė ten gali susikaupti. Kai taip nutinka, pasauliniai IERS laiko matuotojai prideda „šuolinę sekundę“.
„Jei dienos ilgis nuolat nukrypsta nuo UTC, tuomet į UTC įtraukiama keliamoji sekundė, – sakė D.Piesteris. – Taip siekiama užtikrinti, kad UTC nurodytas paros laikas atitiktų laiką, kurį rodo Žemės sukimasis, vienos sekundės tikslumu.“
2022 m. mokslininkai balsavo už tai, kad iki 2035 m. būtų panaikinta keliamoji sekundė dėl jos sukeliamų trikdžių sistemose, kurios priklauso nuo tikslaus laiko matavimo.
Ar dienos Žemėje trumpėja?
Per pastaruosius porą milijardų metų Žemės sukimasis iš tikrųjų sulėtėjo, todėl mūsų dienos pailgėjo. Pavyzdžiui, 2023 m. tyrėjai nustatė, kad maždaug prieš 1-2 mlrd. metų diena Žemėje trukdavo tik 19 valandų. Mokslininkai mano, kad taip atsitiko daugiausia dėl laipsniško Mėnulio nutolimo nuo mūsų planetos, dėl kurio Mėnulio gravitacinė trauka ilgainiui susilpnėjo ir Žemė lėčiau sukosi aplink savo ašį.
Tačiau nuo 2020 m. mokslininkai pastebėjo, kad Žemė pradėjo suktis šiek tiek greičiau.
„Dabar turime šiek tiek trumpesnes dienas nei per pastaruosius 50 metų", – sakė D.Piesteris.
