„Žmonės gyvens iki 1000 metų“ ()
Revoliucinė kovos su mirtimi vizija.

© Surprising_Media (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/people-walking-promenade-children-7358064/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1925 m., kai vidutinė gyvenimo trukmė Jungtinėse Valstijose tesiekė 58 metus, populiarusis mokslo žurnalas „Popular Science“ prognozavo ambicingą ateitį: žmonės gyvens 1000 metų. To meto mokslo pažanga – nuo insulino atradimo iki vitaminų ir vakcinų kūrimo – įkvėpė revoliucinę kovos su mirtimi viziją, rašo „PopSci“.
„Ar turėtume tikėtis, kad laikui bėgant mokslas galės pailginti vidutinę gyvenimo trukmę tol, kol, kaip Matuzalis, savo gyvenimą matuosime šimtmečiais, o ne metais?“ – 1925 m. liepą rašė žurnalistas Johnas E. Lodge'as.
|
Šiandien, praėjus šimtmečiui, mokslas vis dar nepriartino mūsų prie tūkstantmečio amžiaus, tačiau genetikos, ląstelių inžinerijos ir imunoterapijos pažanga atveria naujus horizontus. Šiuolaikiniai tyrimai – nuo genų redagavimo iki ląstelių perprogramavimo – jau pailgino laboratorinių pelių gyvenimo trukmę, o metforminas, viduramžių žolelės ožragės palikuonis, yra tiriamas kaip potencialus vaistas nuo senėjimo.
Tačiau, kaip ir prieš šimtmetį, pažangiausi pasiekimai susiduria su kliūtimis: dauguma eksperimentų atliekami tik su gyvūnais, o socialiniai ir etiniai iššūkiai kyla dar prieš praktinį pritaikymą. Kas turės prieigą prie ilgaamžiškumo terapijos? Kaip pasikeis pasaulis, kuriame vidutinis amžius yra 200 metų?
Praeities optimizmas galbūt buvo per ankstyvas, bet ne veltui. Mes jau įveikėme daugybę mirtinų ligų, padovanojome gyvenimo metus milijonams žmonių ir gerokai pagerinome senatvės kokybę. Tai dar ne nemirtingumas, bet, kaip rodo istorija, net ir ambicingiausios svajonės vieną dieną gali tapti realybe – jei ne šiame, tai kitame amžiuje.