Kuri gyvatė yra nuodingiausia pasaulyje? Atsakymas stebina ()
Apie gyvates sklando įvairios legendos, susijusios su jų nuodų stiprumu. Kuri iš jų yra nuodingiausia?

© Bjoertvedt, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Oxyuranus_microlepidotus_IMG_5068_Inland_taipan.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Yra objektyvių priemonių, leidžiančių nustatyti, kurios gyvatės turi stipresnį toksiną, o kurios – silpnesnį. Liepos 16 dieną buvo minima Tarptautinė gyvačių diena, todėl pristatome šio reitingo lyderius.
Gyvačių nuodams įvertinti naudojami įvairūs kriterijai. Štai kodėl kiekvienas sąrašas duoda skirtingus rezultatus. Be to, šių roplių nuodai skiriasi. Kai kurios gyvatės naudoja neurotoksinus, kurie veikia nervų sistemą, o kitos – hemotoksinus. Taip pat yra bungarotoksinų, citotoksinų ir įvairių mišinių.
Nėra lengva palyginti visus šiuos nuodus, tačiau yra kriterijus, vadinamas LD, kuris dažniausiai naudojamas atliekant tokius palyginimus. LD reiškia „mirtiną dozę“ (lethal dose), o tai reiškia nuodų kiekį, reikalingą aukai nužudyti. Šiuo atveju auka yra naminė pelė. LD50 yra mirtina gyvatės nuodų dozė, leidžianti nužudyti 50 % pelių, kurioms buvo įkasta.
Verta pridurti, kad šio kriterijaus atveju naudojami papildomi variantai, pavyzdžiui, LD50 matavimas poodinei injekcijai arba intraveninei injekcijai.
|
Taikant šį kriterijų (taip pat turime ir kitų, pvz., mirtiną koncentraciją arba ribinę dozę), kuo mažesnė nuodų vertė miligramais kilogramui aukos svorio, tuo mirtingesni nuodai.
Ir čia aukščiausią vietą neabejotinai užima Australijoje gyvenantis žemyninis taipanas (Oxyuranus microlepidotus), kuris daugumoje reitingų laikomas nuodingiausia gyvate pasaulyje. Jo nuodai sudaryti iš neurotoksinų, tačiau juose taip pat yra hemotoksinų, kurie sukelia kraujo ląstelių irimą.
Kai kurios šiuose nuoduose esančios medžiagos padeda išvengti kraujo krešėjimo, o tai svarbu embolijų ir insultų metu. Tačiau apskritai šis toksinas yra menkai suprantamas ir vis dar tiriamas.
Bet kuriuo atveju, žemyninio taipano nuodų LD50 yra 0,01–0,03 mg/kg. Tai labai žemas lygis, todėl ši gyvatė yra itin nuodinga.
Nedaug žemiau šio rango yra kita Australijos gyvatė – daug labiau paplitusi Rytų rudoji gyvatė (Pseudonaja textilis). Žemynins taipnas gyvena Australijos širdyje ir siekia 2,5 metro ilgį. Jį sunku pastebėti, o kai pavyksta, sunku nepastebėti. Todėl šio roplio įkandimai reti.
Rudoji gyvatė – mažesnė (iki 1,5 m) ir gyvena arčiau žmonių gyvenviečių, net miestuose. Jos nuodai, sušvirkšti po oda, yra silpnesni nei taipano (apie 0,04 mg/kg), bet sušvirkšti į veną yra stipresni.
Norėdami nustatyti trečiąją vietą, vėl turime keliauti į Australiją ir rasti pakrantės taipaną (Oxyuranus scutellatus), dar vadinamą paprastuoju taipanu. Ši gyvatė paplitusi šiaurinės ir rytinės Australijos bei Naujosios Gvinėjos miškuose ir krūmynuose. Ši rūšis turi išskirtinai ilgas nuodingas iltis, o jos LD50, sušvirkštus į veną, siekia 0,02 mg/kg.
Tęsinys kitame puslapyje:
Tarp labai nuodingų gyvačių yra ir bungarai (Bungarus), kurias retai kada laikome pavojingomis ir apie kurias mažai kas išvis žino. Šios gražiai spalvotos Pietų Azijos gyventojos priklauso aspidų (Elapidae) šeimai, kuriai taip pat priklauso taipanai ir kobros.
Tarp rūšių, kurių LD50 yra didžiausias, yra:
- Daugiajuostis kraitas (Bungarus multicinctus), gyvenantis Indokinijos šalyse, Taivane ir pietų Kinijoje (jo įkandimas paralyžiuoja raumenis taip, kad auka uždūsta);
- Paprastasis kraitas (Bungarus caeruleus), gyvenantis Indijoje, Pakistane ir Afganistane;
- Ceilono kraitas (Bungarus ceylonicus), gyvenantis Šri Lankoje.
Kitos rūšys taip pat gali sukelti mirtį per kelias ar keliolika valandų.
Liūdnai pagarsėjusios Afrikoje gyvenančios juodosios mambos (Dendroaspis polylepsis) LDF50 yra maždaug 0,25 mg/kg. Indiškosios kobros (Naja naja) LDF50 yra 0,45 mg/kg, o pavojingesnės paprastosios angies (Vipera berus) LD50 yra 0,34 mg/kg.
Taip pat mažai žinoma smėlyninė angis (Echis carinatus). Ji gyvena Artimųjų ir Viduriniųjų Rytų dykumose, besidriekiančiose iki pat Indijos. Ši gyvatė yra maža, vos metro ilgio, tačiau jos LD50 yra stulbinantys 0,08 mg/kg.
Jūrinės gyvatės gali apversti nuodingų roplių sąrašą
Bet net jei atsižvelgsime į šį kriterijų, sąraše nėra jūrinių gyvačių. Ir taip jau atsitiko, kad tarp jų yra daug itin pavojingų rūšių.
Sąrašas prasideda nuo žieduotosios gyvatės, ypač gausios Naujosios Gvinėjos, Saliamono salų, Indonezijos ir šiaurės Australijos vandenyse. Sąrašo viršuje taip pat būtų dvispalvė jūrinė gyvatė, viena iš nedaugelio jūrinių gyvačių, paplitusių visame Ramiajame vandenyne iki pat Amerikos krantų, ir Australijos dygliuotoji galva.
Gali būti, kad papildomi jūros gyvačių nuodų stiprumo tyrimai gali pakeisti pavojingiausių pasaulyje gyvačių lentelę.