„Labai retas atvejis.“ Tai, ką darė orkos su žmonėmis, kasdien neišvysite (Video) ()
Sąveikos buvo užfiksuotos vaizdo įrašuose, nuotraukose arba aprašytos.
© Luis Valencia (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/close-up-of-orca-17581922/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepaisant to, kad orkos turi „banginių žudikų“ reputaciją, jos dalijasi maistu su žmonėmis. Neseniai atliktame tyrime užfiksuoti ir išanalizuoti 34 orkų (Orcinus orca) dalijimosi grobiu atvejai per du dešimtmečius stebėjimo, rašo „Science Alert“.
Du dešimtmečius trukusiame tyrime užfiksuota dešimtys atvejų, kai laukinės orkos dalijosi grobiu su žmonėmis. Įtraukimo į tyrimą kriterijai buvo tokie, kad šiuos atvejus turėjo inicijuoti orkos, o ne žmonės, priartėję prie jų. Sąveikos buvo užfiksuotos vaizdo įrašuose, nuotraukose arba aprašytos.
Iš visų 34 užfiksuotų sąveikų 21 buvo susijusi su žmonėmis valtyse, 11 – su žmonėmis vandenyje ir 2 – su žmonėmis ant kranto. Orkos buvo abiejų lyčių ir visų amžiaus grupių.
|
Pagal kitus įtraukimo kriterijus orkos turėjo sąmoningai paleisti maistą žmonių akivaizdoje, maždaug vieno orkos kūno ilgio atstumu. Kartais prieš paleisdamos maistą orkos su juo žaisdavo.
Maždaug du trečdalius laiko orkos artėjo vienos, tačiau kartais jos artėjo poromis, rečiau – grupėmis. Pusės iš 34 bendravimo atvejų metu orkos siūlė visą grobį, pavyzdžiui, visą ruonį. Visais atvejais, išskyrus vieną, orkos laukė, vidutiniškai penkias sekundes, kad pamatytų, kas nutiks po to, kai grobį pasiūlys.
Dėl etikos ir skirtingų rūšių saugumo rekomenduojama, kad žmonės ignoruotų pasiūlymus: tai nutiko 30 iš 34 užfiksuotų bendravimo su jomis atvejų. Vis dėlto kai kurios orkos bandė papildomai pasiūlyti grobį žmonėms.
Gali būti, kad toks dalijimasis grobiu tarp rūšių yra dar labiau paplitęs, nei teigiama tyrime, nes į šį tyrimą buvo įtraukti tik griežtais kriterijais pagrįsti pavyzdžiai. Be to, ši sąveika gali tapti vis dažnesnė.
Panašus dalijimasis jau anksčiau buvo pastebėtas tarp naminių gyvūnų, pavyzdžiui, kačių ir šunų, kurie kartais dalijasi maistu su savo šeimininkais. Tačiau šis tyrimas yra retas – jame nagrinėjami ne naminių gyvūnų bandymai dalytis maistu. Kaip aiškina tyrėjai, „pasakojimai apie bet kokius laukinius gyvūnus, bandančius aprūpinti žmones maistu, yra labai reti“.
Kodėl orkos taip noriai dalijasi su žmonėmis? Galbūt tam, kad tyrinėtų, žaistų ir užmegztų santykius su smalsiomis būtybėmis. Turint omenyje „išvystytus šios rūšies pažintinius gebėjimus ir socialinį, bendradarbiavimo pobūdį“, galbūt orkos bando užmegzti santykius. Juk istorijos apie delfinus, gelbėjančius žmones, siekia senovę.
Be to, nėra aiškaus konkurencijos pavojaus: ir orkos, ir žmonės gyvena „drastiškai skirtinguose biomuose“.
Tyrėjai daro išvadą, kad apibendrintas altruizmas ir abipusiškumas yra prosocialių rūšių kultūriniai šalutiniai produktai. Šis elgesys taip pat yra kertiniai socialiniai dalykai, susiję su aukštu encefalizacijos lygiu, arba didesniu nei tikėtasi smegenų dydžiu, palyginti su kūno dydžiu. Iš tiesų, tyrimo autoriai teigia, kad šiuo požiūriu orkos yra antros po žmonių.
Šis tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Comparative Psychology“.
