Tai pirmasis įrodytas atvejis. Jūros dugne – žmogaus protėvio liekanos ()
Jūros dugne tarp Javos ir Maduros salų, Indonezijoje, slypėjo viena reikšmingiausių pastarųjų metų paleoantropologinių paslapčių.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai iš Lydės universiteto (Nyderlandai) paskelbė apie Homo erectus kaukolės fragmentų atradimą, kurių amžius siekia daugiau nei 140 tūkstančių metų. Šis radinys buvo aptiktas Madura sąsiauryje, senovinio žemyno – Sundalando – teritorijoje, dabar paskendusioje po jūros vandeniu.
Tai pirmasis įrodytas atvejis, kai žmogaus protėvio liekanos rastos po vandeniu, o tai kelia iššūkį ankstesniems įsitikinimams apie Homo erectus gyvenamąją erdvę.
Rasti du kaukolės fragmentai – kaktinė ir momenkaulinė dalis – puikiai atitiko anksčiau Javoje rastas Homo erectus fosilijas.
Tai leidžia daryti išvadą, kad šie ankstyvieji žmonės gyveno žemėje, kuri šiandien yra jūros dugnas.
Prarastas pasaulis po vandeniu: Homo erectus ir Sundalandas
Dar daugiau – mokslininkai kartu su šiais radiniais aptiko daugiau nei 6000 gyvūnų fosilijų, priklausančių net 36 rūšims. Tarp jų buvo komodo varanai, elniai, buivolai ir net senoviniai dramblių protėviai.
|
Kai kurios kaulų liekanos turėjo aiškius pjūvius – žymes, paliktas įrankių.
Tai rodo, kad Homo erectus ne tik gyveno tose vietose, bet ir aktyviai medžiojo, naudojo įrankius ir galėjo taikyti strateginius elgsenos modelius.
Ypatingą dėmesį tyrėjai skyrė elnių fosilijoms, nes šie gyvūnai laikomi ekologiniais indikatoriais – jų buvimas signalizuoja apie aplinką, kurioje gausu atviros augalijos, vandens telkinių ir miškingų vietovių.
Tai rodo, kad Sundalandas, prieš jį užliejant vandenynui, buvo tropinis lygumų kraštas, palankus tiek žmonėms, tiek laukinei gamtai.
Kad būtų tiksliai nustatytas radinių amžius, buvo naudotas optiškai stimuliuotos liuminescencijos (OSL) metodas. Ši technika leidžia nustatyti, kada smėlio grūdeliai paskutinį kartą buvo veikiami saulės šviesos.
Būtent šis metodas leido mokslininkams datuoti sluoksnius, kuriuose rasti kaulai, į laikotarpį nuo 119 000 iki 162 000 metų prieš mūsų erą – tai atitinka vėlyvąjį vidurinįjį pleistoceną.
Šis atradimas atveria visiškai naują požiūrį į Homo erectus geografiją. Iki šiol buvo manoma, kad šie žmonės apsiribojo sausumos teritorijomis.
Tačiau dabar aiškėja, kad jie galėjo gyventi ir žemėse, kurios buvo prarastos po ledynmečio – kai nuo 14 iki 7 tūkst. metų prieš mūsų erą tirpstantys ledynai pakėlė jūrų lygį daugiau nei 120 metrų.
Būtent tada Sundalandas – buvusi sausumos masė, jungianti Javos, Borneo, Sumatros salas su žemynine Azija – dingo po vandeniu.
Įdomu tai, kad šie kaulai nebuvo rasti specialių kasinėjimų metu. Jie atsitiktinai aptikti 2011 metais – jūros smėlį kasę darbininkai netoli Surabajos (Indonezija) aptiko keistus fragmentus.
Tik po dešimtmečio nuodugni analizė atskleidė jų tikrąją kilmę. Dabar šis regionas laikomas pirmuoju patvirtintu povandeniniu hominidų radimviečių tašku Sundalando regione.
Atrastas žemynas, prarasti gyvūnai ir ankstyvo žmogaus pėdsakai jūros dugne – tai istorija, kuri tik prasideda.
Šie atradimai meta iššūkį mūsų supratimui apie žmogaus kilmę, migracijos maršrutus ir ekologinį prisitaikymą klimato pokyčiams.
Tai taip pat įrodo, kad Žemės gelmėse, net ir po vandenynų paviršiumi, gali slypėti dar daug neatskleistų žmonijos istorijos puslapių.
