Ar todėl Marsas mirė? NASA aptiko trūkstamą dalį ()
Aiškėja Marso paslaptys.
© Andrea Luck (CC BY 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Mars,_Selfie_from_Nasa%E2%80%99s_Curiosity_Sol_3303_%2851703531828%29.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujas tyrimas, pagrįstas marsaeigio „Curiosity“ atradimu, rodo, kad nors Marsas trumpą laiką buvo drėgnas ir teoriškai tinkamas gyventi, didžiąją savo istorijos dalį jis praleido kaip negyva dykuma. Šie atradimai gali radikaliai pakeisti mūsų supratimą apie sąlygas, būtinas gyvybei atsirasti.
2025 m. NASA marsaeigis „Curiosity“ Raudonojoje planetoje aptiko uolienų, kuriose gausu karbonatinių mineralų, panašių į tuos, kurie randami Žemės kalkakmenyje. Šios uolienos veikia kaip kempinė, sugerdamos anglies dioksidą iš atmosferos ir sulaikydamos jį uolienose.
Tyrėjai jau seniai įtarė, kad Marse kadaise buvo gyvybei palankesnė atmosfera, tačiau jie nežinojo, kas nutiko. Naujausias modeliavimas, paskelbtas žurnale „Nature“, rodo, kad šių uolienų buvimas galėjo sumažinti šildančių dujų kiekį Marso atmosferoje ir dėl to pakeisti jo klimatą.
|
„Atrodo, kad tam tikrose vietose ir laikais būta laikinų gyvybės oazių, tačiau jos buvo išimtis, o ne taisyklė“, – sako dr. Edwinas Kite'as, Čikagos universiteto planetų mokslininkas ir tyrimo bendraautoris.
Žemėje anglies ciklas – biologiniai, cheminiai ir fiziniai procesai, dėl kurių nuolat keičiasi anglis, esanti atmosferoje, vandenyje, gyvuosiuose organizmuose, jų liekanose ir Žemės plutoje – yra nepaprastai svarbus. Jis reguliuoja mūsų planetos klimatą kontroliuodamas anglies dioksido kiekį atmosferoje, daro įtaką ekosistemų pusiausvyrai, suteikdamas anglį kaip pagrindinį gyvybės statybinį elementą, o ilgalaikiai jame vykstantys procesai daro įtaką geologiniams pokyčiams.
Pasirodo, tai įvyko ir Marse, tačiau tyrėjai atrado, kad vulkaninių dujų išsiskyrimo greitis buvo mažas, palyginti su Žeme, o tai reiškia, kad anglies dioksidas buvo absorbuojamas uolienų, bet negrįžo į atmosferą, sutrikdydamas ciklą. Rezultatas? Trumpi drėgni periodai, po kurių sekė iki 100 milijonų metų Marso sausra.
Tačiau paieškos nesibaigė, nes dr. Kite pripažįsta, kad po Marso paviršiumi vis dar gali būti aptiktų skysto vandens kišenių. Be to, kitas NASA marsaeigis „Perseverance“ taip pat aptiko karbonatų, tačiau visiškai kitoje vietoje – senovinėje ežero deltoje, kurioje kadaise galėjo knibždėti gyvybė. Nepaisant to, moksliniai įrodymai rodo, kad Marsas niekada nebuvo ypač svetinga vieta, o naujas atradimas gali daug atskleisti ir apie kitas planetas:
„Jei paaiškėtų, kad Marse, turint vandens, niekada neatsirado mikroorganizmų, tai galėtų reikšti, kad gyvybės atsiradimas yra išties labai sudėtingas procesas. Tačiau jei ten aptiksime bent menkiausią mikroorganizmų pėdsaką, tai reikštų, kad gyvybės atsiradimas planetų lygmeniu yra gana lengvas“, – užbaigia dr. Edwinas Kite'as.
