Jauname Marse buvo skysto vandens, kurio savybės tiko gyvybei – bet kodėl tada nerandame jokių Marso gyvybės pėdsakų? Gali būti, kad tiesiog nepakankamai atidžiai ieškome. Bet gal jos niekada ir nebuvo?

Taip galėjo nutikti todėl, kad Marsas nuo pat gimimo buvo pasmerktas tapti dykuma. Vandens telkiniai ten egzistuodavo trumpai ir ne visoje planetoje. Tokias liūdnas išvadas mokslininkai daro remdamiesi skaitmeniniais modeliais ir naujais „Curiosity“ atradimais.

Marsaeigis „Curiosity“, šiuo metu tyrinėjantis Gale kraterį, metų pradžioje aptiko uolienų, kuriose gausu karbonatų. Šie mineralai formuojasi sugerdami anglies dvideginį iš atmosferos. Tyrimo autoriai sumodeliavo, kaip šis procesas kartu su kitais, vykstančiais Marse, keitė planetos klimatą per milijardus metų.

[EU+Kuponai] Tik nuo 97€! Vėjo jėgainių rinkiniai. Turėkite energetinę nepriklausomybę visur, kur tik jums reikia 9114 7 Fantastiškai geros kainos Specialūs kuponai Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas Aukščiausia kokybė Labai ribotas kiekis Išsamiau

Gautas rezultatas – karbonatų formavimasis sparčiai šaldė planetą ir ją išdžiovino. Nors tik susiformavusi ji turėjo labai tankią atmosferą, o šiltnamio efektas užtikrino skysto vandens egzistavimą, gana greitai jo ėmė nepakakti.

Paradoksalu, tačiau paskatą tam davė šiltėjanti Saulė. Tik gimusi ji buvo maždaug trečdaliu blausesnė nei dabar, bet vėliau tolygiai kaito ir ryškėjo. Ledas Marse ėmė tirpti, vanduo paskatino karbonatų formavimąsi, anglies dvideginio sumažėjo ir vanduo vėl sustingo.

Toks cikliškas procesas vyko kelis milijardus metų, tačiau Marso orbitos svyravimai neleido jam nusistovėti. Taigi, Marso klimatas varijavo – kartais planeta sušildavo ir joje atsirasdavo vandens telkinių, bet tarp šių laikotarpių buvo vis ilgėjantys šalto ir sauso klimato periodai.

Žemėje panašus ciklas irgi reguliuoja klimatą, tačiau stabilesnė mūsų planetos orbita bei tektoninių plokščių ir ugnikalnių egzistavimas užtikrina daug nuosaikesnius klimato pokyčius. Staigūs Marso klimato pokyčiai bei ilgi sausi laikotarpiai tikrai nepadėjo formuotis gyvybei. Ar to pakako užgniaužti bet kokioms gyvybės užuomazgoms, kol kas pasakyti negalime – tad marsietiškos gyvybės paieškos tęsiasi, bet optimizmo lieka mažiau.

Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Nature“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()

„Prieš 49 metus.“ NASA netyčia sunaikino gyvybę Marse?

+2

„Tvirčiausias įrodymas. Tinkama gyventi.“ 10–35 m gylyje. Po Marso paviršiumi aptiktos 76 struktūros

+7

Į Marsą 198 000 km/val. greičiu! Žmonija dar nėra to mačiusi. Revoliucinis projektas įgauna pagreitį

+8

(1)

„10 km gylyje.“ Marso gelmėse „InSight“ kai ką aptiko

+6

Marse pirmą kartą aptiktos organinės molekulės, kurios susidaro biologinių procesų metu (Video)

+1

Ar todėl Marsas mirė? NASA aptiko trūkstamą dalį

+106

Pirmą kartą. Užfiksavo natūraliomis sąlygomis įprastai nesusiformuojantį „ženklą“

+1

Marso paviršiuje gyvybės ženklų ieškantis zondas aptiko įtartinų akmenukų: juose – netikėti radiniai

+1

„Ne meteoritas.“ Jezero krateryje aptiko intriguojančios formos ir spalvos objektą

+2

Vizija užkariauti Marsą žlunga? Atrasta didelė problema

+6

(1)

„Šalto Marso modelius galima atmesti.“ Kadaise Marse turėjo būti ir lietaus

+1

„Nustebino.“ Surado lietuvis! Kodėl Marsas iš tikrųjų yra raudonas

+1

„Ne radiacija, ne atstumas ir net ne techniniai iššūkiai.“ Naujas tyrimas atskleidžia stulbinančią riziką

+4

Dėl nežemiškos gyvybės Marse – naujausia tyrimo išvada: zondo aptikti radiniai parodė, kas ten įvyko

+3

Marso paviršiuje aptiko į upes panašių paslaptingų darinių – kas tai?

+4