Eksperimentas parodė: taranuoti asteroidus gali būti pavojinga ()
2022 metais NASA zondas „DART“ tyčia atsitrenkė į asteroidą Dimorfą – taip buvo bandoma pakeisti jo orbitą aplink didesnį asteroidą Didymą. Tai buvo pirmasis bandymas praktiškai išbandyti asteroidų nukreipimo technologiją.
© NASA (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Smūgis tikslą pasiekė – Dimorfo orbitos periodas sutrumpėjo maždaug 33 minutėmis. Tačiau pats susidūrimas paskleidė ir gausybę nuolaužų, kurių elgseną tyrėjai vis dar analizuoja.
Naujame tyrime pateikiama daugiau informacijos apie uolienų skeveldras, kurias užfiksavo zondas „LICIACube“. Šis mažytis palydovas Dimorfo link keliavo kartu su „DART“, o prieš pat smūgį atsiskyrė ir kelias minutes fiksavo vaizdus, leidusius įvertinti smūgio pasekmes.
Iš nuotraukų tyrėjai identifikavo bent 104 pavienes uolienas, išmestas į kosmosą. Jų dydžiai siekia iki 3,6 metrų skersmens, o greitis Dimorfo atžvilgiu – iki 52 metrų per sekundę.
|
Uolienos būriuojasi grupėmis, tad greičiausiai yra didesnių riedulių, kurie subyrėjo jau išmesti iš Dimorfo, liekanos. Tai patvirtina, kad asteroidas yra „nuolaužų krūva“, kitaip tariant, susideda iš daugybės silpnai tarpusavyje sukibusių akmenų.
Dauguma uolienų judėjo kryptimi, statmena „DART“ smūgio krypčiai, o bendras jų judesio kiekis net tris kartus viršijo zondo judesio kiekį. Taigi, uolienų išmetimas galėjo turėti didesnį poveikį Dimorfo orbitai, nei pats smūgis. Iš vienos pusės tokia išvada yra gera – ji rodo, jog asteroido orbitą pakreipti santykinai lengviau, nei buvo manoma iki bandymo.
Iš kitos pusės, pokytį sunkiau kontroliuoti, tad asteroidas gali pakrypti ne ten, kur norima, o išmestos uolienos pridaryti papildomų problemų.
Į šiuos faktorius reikės atsižvelgti planuojant asteroidų nukreipimo misijas ateityje. Be to, naujieji atradimai padės geriau supasti ir natūralius asteroidų susidūrimus Saulės sistemoje.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Planetary Science Journal“.
