Gąsdinanti tiesa. Klesti kažkas, ko dar nematėme – ir tam reikia radiacijos! ()
Vaiduoklių miestas.

© Carl Montgomery, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Chernobylreactor_1.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Černobylio ketvirtąjį reaktorių užvaldė organizmas, kuris klesti radioaktyvioje aplinkoje. Tai tarsi biologinis radiacijos skydas, kurį gamta sukūrė kovai su radiacija branduolinės katastrofos atveju. Iš tikrųjų jis tikriausiai Černobylį valo.
1986 m. įvykusi Černobylio branduolinė katastrofa į aplinką išleido didelį kiekį radioaktyviųjų medžiagų, paveikdama žmones Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Per kelias savaites mirė trisdešimt elektrinės darbuotojų, o daugelis kitų patyrė radiacijos sukeltus sužalojimus. Viskas, kas buvo 30 kilometrų spinduliu aplink elektrinę, buvo evakuota. Dėl didelio radiacijos lygio jis tapo vaiduoklių miestu. Ten niekas radioaktyvioje aplinkoje negali gyventi. Tačiau Černobylyje klesti vienas dalykas – juodasis grybelis. Šiandien mokslininkai buvo sukrėsti, pamatę kažką gyvo vienoje radioaktyviausių aplinkų Žemėje. Ant Černobylio ketvirtojo reaktoriaus sienų aptiktas juodasis grybelis Cladosporium sphaerospermum. Vadinamas radiotrofiniu, šis organizmas pasaulyje buvo pastebėtas pirmą kartą.
|
Radiacija šio grybelio nenaikina, o padeda jam klestėti. Šis organizmas prisitaikė prie radioaktyvios aplinkos. Juodasis grybelis sugeria mirtiną gama spinduliuotę ir paverčia ją energija panašaus į fotosintezę proceso metu. Tai radiosintezė. Grybelyje yra melanino – pigmento, kuris sugeria ir panaudoja jonizuojančiąją spinduliuotę energijai gaminti. Tai pirmą kartą buvo atskleista 2008 m. Nacionalinėje medicinos bibliotekoje paskelbtame straipsnyje.
Faktas paskatino mokslininkus susimąstyti apie jo naudojimą radioaktyvioms vietoms valyti. Jei tai bus veiksminga, ateityje jis galėtų tapti neatsiejama branduolinių katastrofų padarinių likvidavimo priemone. Juodąjį grybą tyrinėjantis mokslininkas sakė: „Tai tarsi gamta būtų sukūrusi biologinį spinduliuotės skydą“.
Taigi, grybelio panaudojimas didelės radiacijos regionuose yra viena iš galimybių, kur jis gali suvaldyti ir potencialiai sumažinti radiacijos lygį. Tačiau kita sritis, kurioje šis juodasis grybelis gali būti naudingas, yra kosmoso kelionės. O jų metu didžiausias iššūkis yra radiacijos pavojus, kuris gali būti itin žalingas žmogaus organizmui. Černobylio grybelis (C. sphaerospermum) buvo išsiųstas į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), siekiant ištirti jo potencialą apsaugant astronautus. Pradiniai rezultatai rodo, kad juodasis grybelis gali būti naudinga priemonė siekiant žmonėms kosmoso ambicijų.
Mokslininkai mano, kad jį galima panaudoti kuriant buveines, kurios apsaugotų astronautus nuo stiprios radiacijos. Jis netgi gali apsaugoti erdves, kuriose galima auginti maistą kosmoso keliautojams. C. sphaerospermum ne tik prisitaiko ir klesti nepalankioje radioaktyvioje aplinkoje, bet ir gali atlaikyti žemą temperatūrą, didelę druskos koncentraciją ir itin aukštą rūgštingumą. Dėl to jis yra perspektyvus naudoti kosminėse kelionėse.