Netoliese esanti superžemė – raktas į ateivių paieškas. L 98-59 sistema slėpė nežinomą objektą! ()
Aptikta superžemė gyvybei tinkamoje zonoje.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Netoliese esanti superžemė – raktas į ateivių paieškas. L 98-59 sistema slėpė nežinomą objektą!
Kanados Trottier egzoplanetų tyrimų instituto astronomai patvirtino penktosios planetos L 98-59 sistemoje, esančios jos žvaigždės gyvybei tinkamoje zonoje, egzistavimą. Ji dar vadinama gyvybei tinkama zona, o tai rodo, kad joje gali vystytis ir išlikti gyvybė. Ši sistema, esanti už 35 šviesmečių nuo Žemės, yra vienas įdomiausių taikinių ieškant nežemiškos gyvybės požymių.
Superžemė gyvybei tinkamoje zonoje: ką žinome apie L 98-59f ir jos kaimynines planetas?
Naujai atrasta planeta L 98-59 f priskiriama superžemėms. Jos minimali masė yra 2,8 karto didesnė nei Žemės. Šią temą tyrinėjantys astronomai įrodė, kad naujai atrasta planeta apskrieja savo žvaigždę kas 23 dienas ir lieka regione, kuriame temperatūra teoriškai leidžia egzistuoti skystam vandeniui. Kaip pabrėžia pagrindinis tyrimo autorius Charlesas Cadieux, planetos su vidutine temperatūra radimas tokioje kompaktiškoje sistemoje daro šį atradimą ypač įdomų. Svarbu tai, kad planeta gauna panašią žvaigždžių energijos dozę kaip ir Žemė. L 98-59 sistema skrieja aplink raudonąją nykštukę, kurios spektrinis tipas yra M3V – žymiai mažesnė ir vėsesnė už Saulę, tačiau todėl itin palanki planetų aptikimui.
|
L 98-59 sistema primena kosminę įvairovės laboratoriją. Joje yra šešios patvirtintos planetos su stebėtinai skirtingomis savybėmis. Tai apima L 98-59 b, kuri yra 84 % mažesnė už Žemę; L 98-59 c, kurios masė dvigubai didesnė už Žemės; L 98-59 d, kuri gali būti padengta dideliu kiekiu vandens, sudarančio apie 16 % visos planetos masės; L 98-59 e, atrasta 2021 m.; ir L 98-59 f, naujausią tyrėjų atradimą. Mokslininkai mano, kad kai kurie iš šių objektų susiduria su tikrai ekstremaliomis sąlygomis. Pavyzdžiui, dvi planetos, esančios arčiausiai savo žvaigždės, gali būti kaitinamos potvynių jėgų, todėl gali kilti vulkanizmas, kurio mastas dar didesnis nei Jupiterio garsiojo palydovo Ijo.
Astronomų sėkmę daugiausia lėmė jų novatoriškas paieškos metodas
Šis proveržis daugiausia yra Monrealio universiteto komandos sprendimų rezultatas. Jie panaudojo radialinio greičio analizės metodą, vadinamą linija po linijos, ir novatorišką diferencinės temperatūros indeksą, kuris padvigubino planetų masės ir dydžio nustatymo tikslumą. Ši strategija vėliau buvo pritaikyta analizuojant duomenis iš tranzitinio egzoplanetų tyrimo palydovo (TESS) ir Jameso Webbo kosminio teleskopo (JWST). Matavimai, atlikti Čilėje esančiais antžeminiais HARPS ir ESPRESSO prietaisais, taip pat atliko svarbų vaidmenį. Galiausiai tyrėjų komanda nustatė, kad vidinių planetų orbitos yra beveik idealiai apskritos. Tai gera žinia būsimiems jų atmosferų tyrimams.
