Rykliai – vieni grėsmingiausių vandenynų plėšrūnų. Tačiau jei juos apverstumėte aukštyn kojomis, daugelis rūšių netikėtai prarastų visą savo galią – sustingtų lyg vabalas, atsidūręs ant nugaros. Kodėl taip nutinka?

Kaip rašo „Live Science“, kai kurios ryklių rūšys – pavyzdžiui, didieji baltieji (Carcharodon carcharias), citrininiai aštriadančiai (Negaprion brevirostris) ir pilkieji rykliai (dar vadinami smėlio tigriniais, Carcharias taurus) – pasižymi vadinamąja toninio nejudrumo būsena. Ji gali būti suaktyvinta apvertus ryklius arba stimuliuojant jų snukį, kuriame gausu elektrai laidžių vadinamųjų Lorenzini ampulių.

Šios būsenos metu ryklio širdies ritmas ir kraujospūdis sumažėja, silpsta skausmo jutimas, o jautrumas aplinkai ženkliai sumenksta. Kitaip tariant – jis patenka į savotišką transą.

Mokslininkai tuo naudojasi tyrimuose – kai ryklys nurimsta, jį galima trumpam pažymėti ar apžiūrėti nesukeliant papildomo streso.

[Mažiausia kaina istorijoje!] Lietuvos apžvalgininkas: „Aukščiausios kokybės 3in1 suvirinimo aparatas. Tinka ir mėgėjams, ir profesionalams“ (Video, „VEVOR MIG-200/250“) 3947 5 Nuostabios kainos Specialūs kuponai Galioja iki 2025-07-21 Iš Europos greitas ir saugus pristatymas Aukščiausia kokybė Labai ribotas kiekis 12 mėn. garantija Išsamiau

„Galime padaryti nedidelį pjūvį ir humaniškai, be sudėtingos įrangos, įdėti akustinę žymę. Viskas atliekama labai greitai, o tada ryklys vėl apverčiamas į įprastą padėtį“, – „Live Science“ pasakojo jūrų biologė Jilian Morris.

Tačiau rykliai šios reakcijos neišvystė tam, kad padėtų mokslininkams. Tad kam ji iš tiesų reikalinga?

Pasak 2023 m. žurnale „Environmental Biology of Fishes“ publikuoto tyrimo, toninis nejudrumas gali būti susijęs su savigyna, poravimusi arba apsauga nuo jutiminės perkrovos.

Panašių strategijų gamtoje turi ir kitos rūšys – pavyzdžiui, gyvatės ar skruzdės apsimeta negyvomis, kad išvengtų plėšrūnų, o kai kurios varlių patelės apsimeta mirusios, kad išvengtų lytinių santykių. Vis dėlto kai kurie ekspertai abejoja, ar rykliai iš tikrųjų pasitelkia sustingimą kaip veiksmingą gynybą.

„Ši teorija ryklių atveju sunkiai pritaikoma“, – tvirtina biologas Joel'is Gayfordas. „Daugumos jų plėšrūnų neatskiria, ar grobis gyvas, ar ne – todėl nejudrumas jų neatbaido“, – pridūrė jis.

Blogiausia, kad šį ryklių elgsenos bruožą išnaudoja jų priešai. Orkos, pavyzdžiui, išmoko tyčia paralyžiuoti ryklius, kad galėtų juos lengvai sumedžioti ir iš jų išimti vertingas kepenis – ypač maistingą grobio dalį.

Komentarai ()

Ar reikia perrašyti vadovėlius? „Atradimas apie šunis šiurpina“

+1

Gintare – kraupus radinys. 99 milijonų metų senumo (Foto)

+2

(1)

„Jei sustos – mirs.“ Bet ar tai tikrai tiesa?

+5

„Labai retas atvejis.“ Tai, ką darė orkos su žmonėmis, kasdien neišvysite (Video)

+2

Diktatorius pamišo dėl lokių. „Pasitelkti net chemikalai“

+1

(1)

Kurie gyvūnai turi geriausią regėjimą pasaulyje? Skelbiami rekordininkai

+1

Kuri gyvatė yra nuodingiausia pasaulyje? Atsakymas stebina

+1

Vištų apokalipsė Rusijoje. Po rinkos kracho ūkininkai paukščius tiesiog išmeta į gatves

+1

[ŽT] „Ne kartą ir ne du.“ Kiek kartų per dieną turėtumėte šerti savo katę?

+1

Ypatinga savybė. Kodėl kates visame pasaulyje taip traukia betonas?

+1

Išradingi kaukėti superpiktadariai. Kodėl orkos turi baltas dėmes šalia akių?

+1

Geriau nei metalo detektoriai. Minų laukuose. Netikėta (Video)

+1

Nustebsite. Murkia ne tik katės. Kas dar skleidžia tokius garsus? (Video)

+9

„Į ausį ar tiesiąją žarną įsistato žolės stiebą ar pagaliuką ir kurį laiką palieka tai ten kaboti.“ Šimpanzės pradėjo naują madą

+1

Gamina unikalias spermos putas. Japoninė putpelė – mokslininkų itin mėgstamas paukštis

+1