Kodėl lietingą dieną sliekai išlenda iš dirvožemio? ()

2025-07-29

Lietingą dieną ant šaligatvių ir kelių dažnai galima pamatyti daug sliekų. Tačiau kas verčia sliekus per lietų išlįsti iš saugaus dirvožemio?

© anaterate (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/worm-earthworm-ringworm-belt-worm-4763219/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Kai kurie žmonės mano, kad sliekai išlenda į paviršių, kad nepaskęstų savo urvuose. Tačiau „sliekai neturi tokių plaučių kaip mes“, – sako Viskonsino-Medisono universiteto (JAV) dirvožemio mokslininkė Thea Whitman. Sliekai deguonį įsisavina per odą, o tai jie gali daryti tiek iš vandens, tiek iš oro.

„Esu laikiusi sliekus vandenyje kelias dienas, ir jie nemirė“, – pasakoja Centrinio Lankašyro universiteto Prestone (Anglija) sliekų ekologas Kevinas Buttas.

1956 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad penkios sliekų rūšys „galėjo gyventi 31–50 savaičių dirvožemyje, kuris buvo pilnai prisotintas vandens, – pasakoja T. Whitman. – Kol vandenyje yra deguonies, šie sliekai gali kvėpuoti.“

Vis dėlto ji pažymi, kad 2008 m. atlikus dviejų sliekų rūšių tyrimą paaiškėjo, jog deguonies suvartojimas gali turėti įtakos tam, kodėl kai kurie – bet ne visi – sliekai yra linkę išlįsti į paviršių lietingomis dienomis.

[EU+Kuponai] Būtinas kiekvienam vairuotojui! Beprotiškos kainos ir fantastiškų galimybių rinkiniai. El. automobilinis kėliklis, smūginis veržliasūkis, pompa ir kt.

1743 3

Labai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkiniai

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

„Rūšis, kuriai reikėjo didesnio deguonies kiekio, buvo labiau linkusi išlįsti iš savo urvo per lietų“, pasakoja T. Whitman. – Rūšis, kuriai nereikėjo tokio didelio deguonies kiekio, buvo mažiau linkusi išlįsti į paviršių. Taigi, kai kurios sliekų rūšys yra jautresnės mažam deguonies kiekiui ir dėl stipraus lietaus gali būti labiau linkusios palikti savo urvus, o kitos gali likti po žeme.“

Kita populiari teorija teigia, kad „lietaus vibracijas sliekai suvokia kaip panašias į vibracijas, kurios paprastai įspėja apie artėjantį kurmį“, pasakoja mokslininkė.

„Manoma, kad per lietų ksliekai gali iškilti į paviršių, kad išvengtų, jų manymu, plėšrūno“, – aiškina ji.

Tačiau K. Buttui ši idėja atrodo labai mažai tikėtina. Tokio plėšrūno, kaip kurmis, veiksmai dirvožemyje nebūtų ritmiški, todėl sliekas juos atskirtų nuo lietaus, sako jis.

Kita galimybė yra ta, kad dirvožemyje esantis lietaus vanduo kokiu nors būdu kenkia sliekams, pavyzdžiui, jei lietus rūgštus arba išsiskiria kenksmingas chemines medžiagas, pavyzdžiui, sunkiuosius metalus, sako T. Whitman.

Nors 2008 m. atlikto tyrimo metu nebuvo rasta įrodymų, kad lietaus vandenyje esantys kenksmingi junginiai išstumia sliekus iš dirvožemio, mokslininkė pažymi, kad sliekų tyrėjai kartais naudoja chemines medžiagas sliekams surinkti.

„Garstyčių miltelių ir vandens mišinio užpylimas ant dirvos dirgina sliekus ir išstumia juos į paviršių, kur jas galima surinkti ir ištirti“, – pasakoja mokslininkė.

Tačiau K. Buttas pasiūlė kol kas labiausiai tikėtiną paaiškinimą, kodėl sliekai lietingomis dienomis iškyla į paviršių – kad galėtų greičiau judėti šlapia žeme, užuot lėtai gręžęsi dirvoje, kaip jie paprastai daro.

„Kad išgyventų, jiems reikia drėgnos aplinkos, todėl drėgnomis dienomis jie gali keliauti virš dirvožemio“, – sutinka T. Whitman ir priduria, kad sliekai gali taip keliauti norėdami poruotis arba migruoti.

Šis paaiškinimas gali padėti paaiškinti vadinamąjį „drebinimą kojomis“, kuris būdingas kai kuriems paukščiams ir ropliams, sako K. Buttas. Užuot skleidę garsus judėdami dirvožemyje, kaip tai daro kurmiai, šie gyvūnai tupėdami paviršiuje sukelia vibracijas, kurios gali imituoti lietaus sukeliamas vibracijas. Šie virpesiai gali priversti sliekus išlįsti į paviršių ir tapti plėšrūno auka, sako mokslininkas.

Šia sliekų reakcija naudojasi ir žmonės. Naudodami lazdą ar pjūklą, jie sukelia dirvoje vibraciją, kad išviliotų sliekus į paviršių, kur jie surenkami masalui. Be to, pavyzdžiui, Sopchoppy mieste Floridoje kasmet vyksta „Sliekų žoliavimo festivalis“, pasakoja K. Buttas.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt